„Laukinės privatizacijos epochos lengvatinio apmokestinimo zonų
palikimo laikas atsikratyti“, - pirmadienį pareiškė V.Putinas,
pradėdamas vyriausybės komisijos elektros energetikos plėtotės
klausimais posėdį.
„Jeigu norime sukurti normalų investicinį klimatą šalyje,
negalima pakęsti galimybės įgyvendinti lengvatinio apmokestinimo
zonų schemas šakų infrastruktūrose“, - sakė jis.
Didžioji dalis privačių Rusijos bendrovių svarbiausiose
šakose - metalurgijos, kalnų pramonės, telekomunikacijų, elektros
energetikos. nekilnojamojo turto ir didmeninės prekybos - priklauso
užregistruotiems užsienyje juridiniams asmenims.
V.Putinui atėjus į valdžią, valstybė pradėjo kampaniją, kad
Rusijos aktyvų nuosavybė iš lengvatinio apmokestinimo zonų būtų
perkelta į Rusiją, nes įtariamas vengimas mokėti mokesčius.
Atsakydami į tai investuotojai skundžiais. kad Rusijoje teismų
sistema netobula ir yra nuosavybės teisių apsaugos problemų.
Todėl daugiau kaip pusė užsienio investicijų Rusijoje tenka
bendrovėms, užregistruotoms Kipre ir Olandijoje, - jų tiesioginės
investicijos į Rusiją, Rusijos statistikos agentūros duomenimis,
siekia daugiau kaip 70 mlrd. dolerių, arba 55 proc. visų
investicijų iš užsienio.
„Išvesti nacionalinę ekonomikos strategines šakas iš
lengvatinio apmokestinimo zonų šešėlio - mūsų prioritetinis
uždavinys ateinančiu laikotarpiu, - sakė V,Putinas pirmadienį. -
Priešingu atveju apie kokį nors normalų verslo klimatą šalyje,
apie pasitikėjimą mumis negali būti kalbos“, - sakė jis.
Infrastruktūra Rusijoje priklauso daugiausia valstybei -
vamzdynai ir keliai yra vyriausybės kontroliuojamų bendrovių
nuosavybė. Išimtis - elektros energetika, reformuota, kai V.Putinas
buvo prezidentu.
„Turi būti visiškai aiškios nuosavybės struktūros, realūs
akcininkai ir naudos gavėjai. Tai pagrindinis verslo klimato
civilizuotumo ir ekonomikos brandumo, nacionalinio verslo atsakomybės
rodiklis“, - sakė V.Putinas, pridurdamas, kad turi būti turima
omenyje ne tik elektros energetika.
„Aš prašau per du mėnesius Energetikos ministeriją, Ekonomikos
plėtotės ministeriją, šakų žinybas, taip pat valstybines
infrastruktūros bendroves, tokias kaip“Gazprom“, „Transneft“,
„Rusijos geležinkeliai“ ir kitas, pranešti apie priemones, kurių
jos ėmėsi. O ir Taupomajam bankui ne pro šalį būtų tai
padaryti“, - sakė V.Putinas.
Jo sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas pridūrė, kad premjero
nurodymo tikslas - sugriauti schemas, kuriomis pinigai išteka iš
valstybinių bendrovių per lengvatinio apmokestinimo zonas.
„Apskritai, tai gali būti itin susiję su korupcija. Nors ir
tiesioginių pažeidimo požymių nėra, bet matyt šios schemos
naudojamos pinigams išvesti (iš šalies), kad su valstybinėmis
bendrovėmis susijusios struktūros gautų vienas ar kitas rangos
sutartis ar pinigų iš to“, - sakė D.Peskovas.
„Stambus verslas gali būti sukurtas tokiu pagrindu, jeigu tai
privatus verslas, bet kai turimos omenyje bendrovės su valstybės
kapitalu, V.Putino nuomone, tai labai neigiamas reiškinys. Todėl jis
pavedė patikrinti „Gazprom“, „Transneft“, „Rusijos geležinkelius“ ir
kt. - ir ne tik pačias šias bendroves, bet ir susijusias su jomis,
kurios dažnai gauna iš šių bendrovių dideles rangas, būdamos
įsteigtos lengvatinio apmokestinimo zonose, po to gauna užmokestį
ir plauna per šias lengvatinio apmokestinimo zonas pinigus, ir
didelė dalis šių pinigų tiesiog dingsta užsienyje“, - sakė
D.Peskovas.