69 metų Šiaurės Korėjos lyderis mirė traukinyje šeštadienio rytą. Bet praėjus 48 valandoms kaimyninės Pietų Korėjos pareigūnai apie tai dar net nenutuokė.
Skurdi komunistinė valstybė yra tokia uždara, kad net geriausiems Vakarų šalių žvalgybininkams labai sunku gauti iš jos informacijos.
Gali būti, kad jei ne pompastiški valstybinės Šiaurės Korėjos žiniasklaidos pranešimai, pasaulis apie Brangiojo vado mirtį būtų sužinojęs dar negreit.
Vakaruose jau atvirai pripažįstama, kad toks pat nelengvas yra ir spėliojimas, kas po Kim Jong-ilo mirties keisis Pchenjane.
Žinia apie mirtį – iš ekrano
Bepigu dabar teigti, kad ženklų, jog Šiaurės Korėją sudrebino neeilinis įvykis, buvo ne vienas. Štai sekmadienio rytą į Pchenjano ir kitų šalies miestų gatves paplūdo tūkstančiai policininkų, valdžia įsakė uždaryti turgus ir kitas viešąsias vietas.
Be to, dar šeštadienį buvo visiškai uždaryta Šiaurės Korėjos siena – tiek su Pietų Korėja, tiek su Kinija, o iš atostogų iškviesti absoliučiai visi kariai.
Tačiau, regis, tik dramatiškas kūkčiojančios televizijos diktorės pranešimas pažadino JAV, Pietų Korėjos ir kitų šalių žvalgybos pareigūnus.
JAV valstybės departamentas netgi pripažino, kad apie Kim Jong-ilo mirtį sužinojo iš „žiniasklaidos pranešimų”.
Stinga informacijos iš šalies
Bet ar tai – Vakarų žvalgybos tarnybų aplaidumas, ar tiesiog realybė, su kuria jos turi susitaikyti?
Taip, virš Šiaurės Korėjos sklando JAV bepiločiai orlaiviai, itin jautrios antenos ties šalies siena su Pietų Korėja gaudo kiekvieną elektroninį signalą, o Seule kasmet apklausiama tūkstančiai pabėgėlių.
Tačiau kiekvienas žvalgybininkas puikiai žino, kad nėra nieko patikimesnio už informaciją iš pirmų lūpų.
Kitaip tariant, duomenų rinkimą pačioje Šiaurės Korėjoje.
O toks darbas šiuo metu neįmanomas.
„Be jokios abejonės, puikiai žinome, ką daryti, jei Pchenjanas surengtų karinį puolimą.
Bet net nenutuokiame apie svarbius pokyčius šalyje”, – teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Michaelas Greenas.
Remiamasi gandais
Lygiai taip pat šakėmis ant vandens rašomi ir galimi ateities Šiaurės Korėjoje scenarijai.
Vakaruose įmanoma tik spėlioti, koks Kim Jong-ilo įpėdinis bus jo sūnus Kim Jong-unas. Ir ar apskritai tikrai jis laikys valdžios vadžias savo rankose.
Mat kalbama, kad realiai šalį valdys Kim Jong-uno dėdė Jang Song-thaekas, esą jau senokai buvęs antras pagal svarbą žmogus Šiaurės Korėjoje.
Bet kalbos ir lieka tik kalbomis – bet kokios intrigos ar diskusijos apie permainas niekuomet neištrūksta iš vidinio Šiaurės Korėjos valdančiojo elito rato.
„Blogiausia tai, kad nesugebame įsiskverbti į Šiaurės Korėjos valdžios viršūnes, – teigė vienas buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos pareigūnas. – Taip, dirbame su pabėgėliais, bet jų turima informacija dažniausiai pasenusi.”
„Mūsų turimos žinios – visiškai menkos. Yra gandų, įvairiausių spekuliacijų, bet ne daugiau”, – pripažino ir Šiaurės Korėjos ekspertas Nicholas Eberstatdas. („The New York Times”, „Reuters”, LR)
Televizija parodė velionio palaikus
* Šiaurės Korėjos valstybinė televizija vakar parodė stikliniame karste pašarvotą velionį šalies lyderį Kim Jong-ilą, kai jo pagerbti atvyko sūnus ir įpėdinis Kim Jong-unas bei kiti pareigūnai.
* Televizijos parodytoje nuotraukoje matomas gedulingai juodai vilkintis Kim Jong-unas ir kiti pareigūnai, kurių dalis vilki karines uniformas, apsupę gėlėmis užklotą pakylą, ant kurios padėtas karstas.
* Pchenjane esančiuose Kumsusano memorialiniuose rūmuose pašarvotas Kim Jong-ilas aprengtas nuo jo įvaizdžio neatsiejama rusvai žalsvos spalvos uniforma, o didelė dalis kūno uždengta raudonu audeklu.
* Šiaurės Korėjoje paskelbtas 11 dienų gedulas. Šalia visų valstybinių pastatų iki pusės nuleistos šalies vėliavos, o tūkstančiai žmonių toliau raudodami gatvėse gedi mirusio lyderio.
* Kim Jong-ilas bus palaidotas Kumsusano memorialiniuose rūmuose gruodžio 28 dieną. Režimas jau paskelbė, kad kitų šalių delegacijos nebus kviečiamos į ceremoniją. Šalyje taip pat uždrausta linksmintis.