Vakarykštės savo kalbos pradžioje kadenciją baigiantis Rusijos vadovas papasakojo, kaip jis gerai valdė valstybę per jam skirtus ketverius metus.
Esą buvo išlaikytas politinis stabilumas, prasidėjo ekonominė inovacinė plėtra, sustiprintos ginkluotosios pajėgos, didėjo tarptautinis šalies autoritetas.
„Daugelio pasiektų rezultatų dar neregėti”, – nė nemanė kuklintis D.Medvedevas.
Žodžiu, kaip pasakė prezidentas, Rusijoje viskas gerai, išskyrus šaliai grėsmę keliančius „provokatorius ir avantiūristus, kuriems šalies vadovybė neleis kištis į mūsų vidaus reikalus”.
Reformos ar tuščios kalbos?
Tačiau po tokios įžangos – netikėta tąsa. D.Medvedevas pareiškė apie ketinimus reformuoti politinę šalies sistemą.
Vėl tiesioginiu balsavimu esą reikėtų rinkti regionų vadovus, supaprastinti partijų registravimo tvarką, pakeisti Valstybės Dūmos rinkimų sistemą, kad pusė deputatų būtų renkami ne pagal partijų sąrašus, o tiesiogiai. Net nepriklausomą visuomeninę televiziją vertėtų įkurti.
Įdomu, kad nieko panašaus nueinantis prezidentas nė karto neišsakė per visą savo valdymo laiką. Priešingai, kalbėdamas apie gubernatorių rinkimų galimybę jis dar prieš pusę metų pareiškė, kad tai gali būti sugrąžinta „tik po kažkiek laiko – per artimiausius 10–15 metų”.
Bet praėjusią savaitę apie gubernatorių rinkimų sugrąžinimą prašneko V.Putinas.
Tiesa, jis pasiūlė rinkti tik iš kandidatų, kuriuos iškels politinės partijos ir joms iš anksto pritars Kremlius.
Taigi nueinančio valstybės vadovo politiniame testamente kitam prezidentui pasiūlyta tik tai, ką V.Putinas jau pats numatė sau pačiam.
Prarado autoritetą?
Matyt, metinio pranešimo išklausyti susirinkę Valstybės Dūmos deputatai ir Federacijos Tarybos nariai puikiai suprato, kad D.Medvedevo žodis jau mažai ką lemia: valstybės vadovo kalbą nedažnai lydėjo plojimai, jie buvo skystoki.
O Liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis iškart po perskaityto metinio pranešimo pareiškė kategoriškai nesutinkantis su dauguma D.Medvedevo pasiūlymų.
Esą vien dėl to, kad kadenciją baigiantis prezidentas nustojo būti autoritetu.
Bet apie pasiūlymus dėl Valstybės Dūmos rinkimų sistemos pakeitimo Liberalų demokratų partijos lyderis prabilo konkrečiau: „Tai – smūgis partinei sistemai, pataisos, kurias įgyvendinus „Vieningoji Rusija” visiems laikams liks valdžioje, ir Bolotnajos aikštė (protestuotojų simboliu tapusi Maskvos vieta. – Red.) išplis visoje šalyje.”
Net visiškai Kremliui lojali Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko pakritikavo kadenciją baigiantį prezidentą.
Ji nedrąsiai pareiškė, kad „jei jau grąžintume gubernatorių rinkimus, tai iškeliant kandidatūras ne tik iš partijų, bet ir liaudies”.
Opozicijai rūpi falsifikavimas
„D.Medvedevo pranešime nebuvo atsakymo į pagrindinį klausimą, kaip bus pasielgta su rinkimų rezultatų Rusijoje falsifikavimu: ar bus panaikinti praėjusių rinkimų rezultatai ir surengti nauji rinkimai, ar bus nubausti kalti dėl šių falsifikacijų.
O jei nebus garantijų, kad rinkimai vyks sąžiningai, tai formaliai galima grąžinti ir tiesioginius gubernatorių rinkimus, ir dalį Dūmos rinkti vienmandatėse apygardose – rezultatai vis tiek bus tokie, kokių reikia valdžiai”, – pareiškė partijos „Jabloko” lyderis Sergejus Mitrochinas.
„D.Medvedevo metinis pranešimas – tai pripažinimas, kad visiškai žlugo vagių valdžios vertikalės politika.
Šis metinis pranešimas – tai atsakas į protestus Bolotnajos aikštėje ir bandymas sumažinti protesto akcijas, numatytas gruodžio 24 dieną visoje šalyje”, – pareiškė opozicinis politikas Borisas Nemcovas.
Beje, kol kas, pagal išankstinius duomenis, laukiama, kad artimiausią šeštadienį Maskvoje į protesto mitingą prieš rinkimų falsifikavimą gali susirinkti daugiau negu 50 tūkstančių žmonių.
Kremliuje – premjero V.Putino žmogus
Nors Rusijos prezidentas vis dar yra D.Medvedevas, atrodo, kad Kremliuje jau dabar šeimininkauti pasiryžęs V.Putinas. Tai paaiškėjo, kai vakar Rusijos prezidento administracijos vadovu buvo paskirtas Sergejus Ivanovas.
S.Ivanovas – V.Putino bendražygis saugumietis. Jis gimė 1953 metais Leningrade. Baigė KGB kursus, o vėliau KGB institutą. 1975–1977 metais S.Ivanovas buvo KGB Leningrado ir Leningrado srities valdybos 1-ojo skyriaus, kuriame dirbo viename padalinyje drauge su V.Putinu, atstovas.
1998 metų rugpjūtį S.Ivanovas buvo paskirtas Federalinės saugumo tarnybos direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1999 metų – Rusijos saugumo tarybos sekretorius.
2001 metų kovą jis buvo paskirtas Rusijos gynybos ministru, o nuo 2005 metų lapkričio taip pat ėjo Rusijos vicepremjero pareigas.
2007 metų vasarį atleistas iš Rusijos vicepremjero ir gynybos ministro pareigų, S.Ivanovas iš karto paskirtas Rusijos vyriausybės vadovo pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2008 metų gegužės buvo Rusijos vicepremjeras.