Savo gimtadienio pranešime monarchas taip pat ragino šalį būti
pasiruošusia atremti bet kokias negandas ir prisiminti ankstesnių
karų patirtį, siekiant taikos.
Imperatorius nesurengė įprastos spaudos konferencijos dėl
neseniai sušlubavusios sveikatas, tačiau paskelbė pranešimą apie
savo „apmąstymus“ bei pasirodė su savo šeimos nariais
imperatoriškųjų rūmų balkone, sveikindamas susirinkusius
tūkstančius gerbėjų ir pasakęs trumpą kalbą.
„Šie metais buvo išties keliantys sielvartą, paženklinti
nelaimių“, - nurodoma Akihito pranešime, prisimenant kovo 11-ąją
įvykusias katastrofas, taip pat smarkias liūtis ir potvynius,
nuniokojusius kai kuriuos regionus metų viduryje.
„Tačiau drąsina žinia, kad žmonės nukentėjusiose
teritorijose ištveria rūsčias evakuacijos sąlygas ir kad daugelis
žmonių savanoriškai padeda nukentėjusiems“, - pabrėžė jis.
„Jaučiu, kad Japonijos žmonės susibūrė kaip tauta, kad
tvirtai pasitiktų nelaimę ir padėti kuo gali nukentėjusiems“.
Devynių balų žemės drebėjimas ir didžiulis cunamis nuniokojo
šalies šiaurės rytų pakrantes, kur žuvo beveik 20 tūkst.
žmonių, taip pat apgadino vieną atominę jėgainę, iš kurios
pasklido daug radioaktyvių teršalų.
Imperatorius Akihito, perėmęs sostą 1989 metais po savo tėvo
Hirohito mirties, atlieka vaidmenį, apibrėžtą po karo priimtoje
JAV įkvėptoje konstitucijoje, kurioje jis vadinamas valstybės ir
tautos vienybės simboliu.
Imperatoriaus vaidmuo iš esmės tėra reprezentacinis, tačiau
dauguma japonų savo valdovą itin gerbia.
Monarchas ir 77 metų imperatorienė Michiko kas
savaitę vykdavo į nuniokotus regionus nuo kovo pabaigos, guosdami
nukentėjusius žmones evakuacijos centruose. Imperatoriškoji pora
panašiai elgėsi ir per ankstesnes šalį ištukusias stichines
nelaimes, tokias kaip 1995 metų žemės drebėjimas Kobėje.
Tačiau imperatorius pastaruoju metu sirgo, o praeitą mėnesį
jis 18 dienų buvo gydomas nuo plaučių uždegimo.