53 proc. apklaustųjų mano, kad neeiliniai parlamento rinkimai
nieko nepakeitė, o 14 proc. - kad padėtis pablogėjo, palyginti su
ta, kokia ji būtų buvusi be rinkimų.
Tokia pat dalis respondentų - 14 proc. - pažymi, jog rinkimų
rezultatai duoda pagrindo manyti, kad visuomenė darosi aktyvesnė ir
reiklesnė politikams.
Kitus neeilinių rinkimų laimėjimus apklausos dalyviai mini
rečiau. Tik 5 proc. gyventojų mano, kad nauja vyriausybė geresnė
už ankstesnę, ir tik 3 proc. - kad dabartinis Seimas geresnis už
buvusį 10-ojo šaukimo Seimą.
Lyginant su tuo, kokias permainas gyventojai prognozavo prieš
neeilinius rinkimus, su jų nuotaikomis praėjus porai mėnesių po
rinkimų, galima daryti išvadą, kad didžiausios gyventojų viltys
nepasiteisino.
Teigiamą neeilinių Seimo rinkimų įtaką situacijai šalyje
2011 metų lapkritį gyventojai pažymėjo rečiau nei buvo jų
prognozės šių metų rugpjūtį. Prieš rinkimus 32 proc.
apklaustųjų laikėsi nuomonės, jog po šių rinkimų politikai
atsižvelgs į tai, kad Seimas gali būti paleistas ir todėl geriau
dirbs, o po rinkimų taip manančiųjų sumažėjo iki 9 procentų.
Ekonomikos prognozių centro valdybos narė Raita Karinytė
pažymi, jog nuomonės apie neeilinius Seimo rinkimus atspindi
gyventojų įsitikinimą, kad jų gyvenimas priklauso nuo kitų
žmonių, kurie yra aukščiau jų.
„Gyventojai nemato savo vaidmens šalies santvarkoje ir nesuvokia
atsakomybės už tai, kas vyksta joje, taip pat nesupranta, kad
idealaus valdžios atstovų komplekto nėra, o idealus valdymas, taip
pat ir valstybės valdymas, būna tada, kai bendradarbiauja valdytojai
ir valdomieji abiejų šalių sutikimu“, - sakė ji.
Kaip jau pranešta, neeilinius rinkimus inicijavo prezidentas
Valdis Zatleris, kurio praėjus kelioms dienoms po šio potvarkio
Seimas neperrinko į prezidento postą. Vasarą V.Zatleris subūrė
naują politinę jėgą, kuri 11-ojo šaukimo Seimas gavo 22 vietas.