„Nepažinau sūnaus, kai pamačiau jį ligoninėje, - žurnalistams sakė R.Fomkino motina. - Tai priminė kadrus iš Osvencimo!“ 172 cm ūgio vaikinas, perkeltas į Butyrkos ligoninę, kur jį gydė psichotropiniais vaistais nuo šizofrenijos paūmėjimo, svėrė vos 40 kg. Motina parašė daugybę raštų, prašydama sunkios būklės sūnui skirti namų areštą, bet viskas buvo beviltiška.
Spalio 23 d. vaikinas, apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, pateko į reanimaciją, ten jis pragulėjo visą mėnesį. Tąkart R.Fomkiną medikams pavyko pastatyti ant kojų.
Lapkričio 22 d. kalinys vėl buvo grąžintas už grotų, o gruodžio 1 d. jis vėl buvo atvežtas į ligoninę apsinuodijęs psichotropiniais vaistais – šįkart komos būsenos. Medikai teigė, kad vaistus R.Fomkinas išgėrė pats, bet motinai nepaaiškino, kaip jie galėjo patekti pas kameroje izoliuotą kalinį.
Motina maldavo, kad leistų jai prižiūrėti sūnų, jį maitinti, tegul ir stebint dešimčiai sargybinių, bet kalėjimo valdžia nesutiko. Iš vaikino liko skeletas, aptrauktas oda. Gruodžio 15 d. R.Fomkinas mirė. Išsekęs organizmas neištvėrė intoksikacijos ir antrinio plaučių uždegimo.
Rusijos nuteistųjų teisių gynėjai susidomėjo šiuo atveju ir žada reikalauti dėl R.Fomkino mirties iškelti baudžiamąją bylą.