„Mūsų atsakymas į grasinimą - grasinimas“, - pareiškė
ketvirtadienį agentūrai „Pars“ aukštas Islamo revoliucijos
sargybinių korpuso vadas Hosseinas Salami.
„Mes neabejojame, kad galime parengti savo gyvybiškai svarbių
interesų gynimo strategiją. Ir mes veiksime ryžtingiau nei
anksčiau“, - sakė jis.
Kasdien Ormūzo kanalu praplaukia maždaug 13 tanklaivių su 15,5
mln. barelių naftos. Kai vienas Irano parlamentarų praėjusią
savaitę pirmasis švelniai tik užsiminė apie galimą sąsiaurio
užtvėrimą, naftos kainos pašoko ir sumažėjo tik trečiadienį.
Vakar JAV Penktojo laivyno spaudos tarnyba išplatino
pareiškimą, kuriame sakoma, kad JAV valdžia neleis Teheranui kaip
nors sutrukdyti plaukti laivams Ormūzo sąsiauriu.
„Bet kuris, kas grasina trukdyti laivams laisvai plaukti
pasaulinės reikšmės sąsiauriu, akivaizdžiai atsiduria už
tarptautinės bendrijos ribų“, - sakoma pareiškime.
Pasak Penktojo laivyno spaudos tarnybos, JAV nepakęs tokių
pažeidimų.
Amerikos karinės jūrų pajėgos ketina „ir toliau aktyviai
būti regione, kad sutrukdytų (Irano) destabilizuojančioms
priemonėms arba imtųsi atsakomųjų priemonių“.
Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Rahimi pagrasino uždaryti strategiškai svarbų Ormūzo
sąsiaurį, jeigu Vakarai įves vienašališkas sankcijas Irano naftos
eksportui.
Ormūzo sąsiauris, kuriuo jūrų statistikos bendrovės „Lloyd's“
padalinio duomenimis, eina maždaug 40 proc. pasaulinio naftos ir
naftos produktų eksporto, jungia Persijos įlanką su Indijos
vandenynu.
Per sąsiaurį vyksta didelė dalis eksporto iš šalių, kurios
išgauna daugiausia naftos pasaulyje, tokių kaip: Saudo Arabija,
Kuveitas, Iranas, JAE ir Irakas.
Teheranas kontroliuoja šiaurinę sąsiaurio dalį, o JAE -
pietinę.
Vienos stambiausių naftos importuotojų iš Persijos įlankos
šalių yra JAV ir Europos Sąjunga.