ES vairą iš Lenkijos perimanti Danija, kaip ir visos pirmininkavusios šalys, turi specialų darbų, kuriuos turi padaryti, sąrašą.
Vis dėlto euro zoną prislėgusi krizė rodo, kad Kopenhagos pirmiausia laukianti užduotis – neleisti, kad eurą įsivedusios ir jo neįsivedusios narės nutoltų viena nuo kitos.
Tokio iššūkio nė kiek nepalengvina dar ir tai, kad pati Danija nėra įsivedusi euro. O dėl to Kopenhagai jau tenka patirti ir užgauliojimų.
Ką tai reiškia, Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt patyrė dar savo pirmajame ES viršūnių susitikime gruodį.
Mažųjų klausytis nenori
Kai H.Thorning-Schmidt kalbėjo apie 27 ES narių vienybės išlaikymo svarbą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy atrėžė: „Jūs esate išorėje: išorėje, maži ir naujokai (Danija į ES įstojo 1973 m. – Red.). Mes nenorime jūsų klausytis.”
Toks požiūris tikrai nepalengvins pastangų išlaikyti ES vienybę. Tai parodė ir ES viršūnių susitikimas. Po ilgų diskusijų 17 euro zonos šalių pareiškė žengsiančios tolesnius žingsnius, kad būtų pasirašyta nauja sutartis, kuria bus griežtinama narių fiskalinė politika.
Devynios euro neįsivedusios šalys, tarp jų ir pati Danija, taip pat pasiryžo tęsti derybas ir prisijungti prie naujosios sutarties.
Bet Jungtinė Karalystė šį pasiūlymą vetavo ir nusprendė likti nuošalyje.
Tad artimiausiomis savaitėmis ES laukia sudėtingi sutarties detalių derinimo darbai. O jie gali daug kur įstrigti.
Laviruos ir namuose
Bendrijai sudėtingu metu pirmininkaujanti Danija šiuo atveju turės rūpesčių ir namuose, nes Kopenhaga siekia, kad dėl sutarties šalyje nereikėtų rengti referendumo.
Dėl to H.Thorning-Schmidt vadovaujama koalicinė vyriausybė balansuos ties pavojinga riba. Mat Danijos valdančiuosius remia euroskeptiška kairiųjų partija, kuri yra ir nusistačiusi prieš naują ES sutartį, ir reikalauja šiuo klausimu surengti referendumą.
Prancūzų rinkimų reikšmė
Viena labai svarbi užduotis, kuriai Danija ir kitos ES narės turės skirti daug dėmesio, bus kitas ES ilgojo laikotarpio – 2014–2020 metų biudžetas.
Diskusijos dėl biudžeto visada būna nelengvos. Tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos jos bus dar sudėtingesnės nei įprasta.
Be to, gruodį įsigaliojo 6 nauji įstatymai, nemažai padidinantys Briuselio galias dėl narių nacionalinių biudžetų.
Kovą vyksiantis viršūnių susitikimas bus pirmasis naujos sistemos išbandymas.
Vis dėlto prie ES vairo stosiančiai Kopenhagai keblumų dar kels pavasarį vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai.
Ankstesnė patirtis rodo, kad kai didžiųjų Bendrijos narių namuose vyksta rinkimai, tų šalių vidaus problemos atsiranda ir ant ES stalo. („EUobserver.com”, LR)
Danija pati kėlė sąmyšį Bendrijoje
ES vienybę sieksianti išlaikyti Kopenhaga pati neseniai buvo kaltinama Europos skaldymu.
Praėjusią gegužę Šengeno narė Danija netikėtai paskelbė apie planus stiprinti pasienio kontrolę. ES pareigūnai pasipiktino tokiu vienašališku Kopenhagos žingsniu.
O į Daniją nusiųsti ES ekspertai taip ir neišvydo svarių įrodymų, kad sustiprinta muitinės kontrolė šaliai yra būtina. Pačios Danijos vyriausybė tvirtino, kad paskirti papildomi pareigūnai padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, nelegalia migracija.