Išbandymas Rusijai: pilotas V.Putinas, lėktuvas senas, o priešakyje - turbulencijos zona

Aukštos naftos kainos vėl padarė paslaugą valdančiajam tandemui, grąžinusios biudžetui proficitą ir leidusios valdžiai išvengti nemalonių klausimų, kaip suvesti galus su galais.

Kartu biurokratai pasitraukė atgal mokesčių didinimo klausimu, o plataus masto privatizacija baigėsi po paties pirmojo sandorio - „Vneštorgbank“ 10 proc. akcijų pardavimo - ir atidedama nenustatytam laikui, valdžiai siekiant daugiau uždirbti.

Ekspertai pranašauja Rusijai vangią stagnaciją, esant liaudies neklusnumo nenuspėjamumui, įtampai pasaulio rinkose ir neaiškumui dėl būsimos vyriausybės sudėties bei jos politikos, ir mano, kad ministro pirmininko Vladimiro Putino mėgstamo „stabilumo“ epocha baigsis.

„Stabilumo pabaiga. Rusija pradėjo turbulencijos laikotarpį“, - mano Nūdienos raidos instituto valdybos narys Jevgenijus Gontmacheris.

„Iki tol buvo kažkokia stabilumo regimybė, buvo kažkokia perimamumo galimybė, kursas, tai antrojo metų pusmečio įvykiai privedė prie visiško nenuspėjamumo. Kur dabar pakryps, visų pirma, politinė situacija - niekas nežino. Manau, nežino ir šalies vadovai“.

Tandemo rokiruotė, sukėlusi aktyvios visuomenės dalies priešišką nusiteikimą ir pašaipas, po to Dūmos rinkimai, per kuriuos stebėtojai užfiksavo daugybę klastojimų, išvedė į gatves keliasdešimt tūkstančių žmonių, reikalaujančių pakartotinių rinkimų.

„Vyksta perversmas visuomenės sąmonėje. Yra daugybė signalų, kad politinė sistema destabilizuojasi, vadinasi, didėja politiniai pavojai, taip pat ir ekonomikai. Rusijoje dabar neregėtas kapitalo bėgimas iš šalies, nesukeltas jokių konkrečių ekonominių priežasčių. Priežastis susijusios tik su politiniais pavojais“, - mano Sergejus Belanovskis iš Strateginių tyrimų centro.

Rusija užbaigia metus beveik rekordiniais kapitalo bėgimo rodikliais, ir reitingų agentūros prognozuoja, kad jis gali padidėti ateityje dėl politinio nestabilumo.

Pasak S.Belanovskio, protesto nuotaikas kaitins ekonomikos problemos, kilus antrajai pasaulinės ekonomikos krizės bangai.

„Kiti metai gali būti labai rimtos politinės ir ekonominės destabilizacijos metai, kurią padidins išorės priežastys... Putino politinė sistema griūva, sulūžo jos pagrindinės konstrukcijos dalys“, - sakė S.Belanovskis, įžvelgdamas masinių streikų pavojų.

„Tie valdymo metodai, kurie buvo geri XX amžiuje, jau nepriimtini XXI a. Tai, jog šitai remia daugybė aktyvių žmonių, rodo, kad pokyčiai vyks. Tendencija tokia, kad reikia pakeisti valdymo modelį“, - mano Taupomojo banko vadovas Germanas Grefas.

„Manau, kad valdžia sugebės (pakeisti modelį) ... Ne taip puiki ekonomika, politinė situacija šalyje aštrėja, nėra tokios galimybės didinti socialines išlaidas, todėl visa tai pastūmės būtinai į tai, kad būtų einama šia linkme“, - įsitikinęs didžiausio Rusijos banko vadovas, prieš 11 metų V.Putino pavedimu parengęs reformų programą, kurios įgyvendinta vos trečdalis.

J.Gontmacheris skeptiškai nusiteikęs dėl valdžios sugebėjimo keistis: „Tikriausiai kokių nors pokyčių bus, bet bijau, jie bus nepakankami šiai tendencijai sustabdyti. Kiekviena liga turi būti gydoma adekvačiais vaistais. Jeigu onkologinę ligą gydote vitaminu C, tai bus neveiksminga. Pokyčiai, kurie gali pakeisti tendenciją, turi būti gana dideli. Tie pokyčiai, kurių yra, sudaro pokyčių regimybę - keisti, nieko nekeičiant“.

Prezidentas Dmitrijus Medvedevas, savo noru atsisakęs valstybės vadovo kėdės V.Putino naudai, atsakė mitinguotojams praėjusią savaitę, anonsuodamas „kompleksinę politinės sistemos reformą“, pradedant pažadu sugrąžinti tiesioginius gubernatorių rinkimus ir baigiant partijų paprastesnės registracijos ir lengvesnės galimybės dalyvauti rinkimuose įvedimu.

„Pažado, kad kažkada pas mus bus gubernatorių rinkimai, kurie vis viena eis per prezidento filtrą, jau akivaizdžiai nepakanka. Jei tai būtų buvę pasakyta prieš metus, būtų buvę neblogai, bet dabar to jau maža siekiant sustabdyti pasitikėjimo valstybe kaip institutu griuvimą“, - įspėjo J.Gontmacheris.

Besirengiantis persėsti į prezidento kėdę 2012 metų kovą V.Putinas nepaskelbė rinkimų programos, pateikė tik veiksmų planą artimiausiems 20 metų iš ankstesnių savo kalbų citatų. Valdžia vėl užsibrėžia tikslą atsikratyti priklausomybės nuo žaliavų ir pasiekti, kad ekonomika kasmet gautų 6-7 proc., bet nesako, kaip surasti tam 43 trln. rublių valstybės ir privačių investicijų, kurios prilygsta 2010 metų šalies BVP.

Ekspertai netiki reformomis po rinkimų ir laukia lėto ekonomikos augimo be didelių sukrėtimų.

„Mes kol kas nesuprantame, kokia bus vyriausybės sudėtis, nepaskelbta veiksmų programa. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kiek aktyviai nauja vyriausybės paskelbs savo ekonominę programą ir imsis realių darbų. Nuo to tikriausiai priklausys ir situacija dėl kapitalo atėjimo į šalį ar bėgimo iš jos, dėl investicijų aktyvumo“, - sakė G.Grefas.

Metų pradžioje V.Putinas atidėjo iki rinkimų Ekonomikos plėtotės ministerijos parengtos ilgalaikės iki 2030 metų strategijos priėmimą; ji turi nustatyti plėtotės kryptį: arba valstybės investicijų augimą ir gyvenimą skolon dėl žaliavomis pagrįstos ekonomikos pertvarkymo, arba griežtą biudžeto taupymą ir lėtą augimą.

„Deja, mes matome sudėtingą situaciją dėl likvidumo. Kaip aktyviai Centrinis bankas ir Finansų ministerija įveiks šią situaciją, nuo to priklausys 2012 metų ekonomikos rezultatai... Situacija Artimuosiuose Rytuose ir augimo sulėtėjimas Kinijoje - didžiulis pavojus naftos kainų kritimui“, - išvardijo pavojus G.Grefas.

Ekonomikos plėtotės ministerija laukia vangaus ekonomikos augimo Rusijoje per artimiausius trejus metus, drauge nurodydama neigiamo pasaulinės ekonomikos plėtotės scenarijaus pavojų didėjimą, ir dėl to galimą smarkų „juodojo aukso“ kainos kritimą.

Kremlius ir Baltieji rūmai ne kartą žadėjo nedidinti mokesčių verslui, bet verslas jais netiki ir į trilijoninius išdalinimus prieš rinkimus žiūri kaip į mokesčių padidinimą ateityje, nematydamas realios galimybės įvykdyti visų biudžeto įsipareigojimų, valdžiai nesugebant optimizuoti išlaidų.

V.Putinas pataikavo masių nepasitenkinimui, pažadėdamas 2013 metais įvesti mokesčius prabangai.

Kad įvykdytų įsipareigojimus socialinėje srityje ir modernizuotų sveikatos apsaugą, valdžia pirmą kartą per dešimtmetį padino mokesčius, pakėlė nuo 2011 metų draudimo mokestį nuo 26 proc. iki 34 proc. Tačiau verslas ėmė trauktis į šešėlį, ir nuo 2012 metų valdžia sumažins didžiausią tarifą iki 30 proc. ir iki 20 proc. - smulkaus verslo daliai.

Kai dirbo dabar jau buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas ir V.Putinas, makroekonomikos stabilumas buvo jaukas ilgalaikiams investuotojams, bet įtikinti juos, kad gerėja klimatas, esant „Jukos“ bylai ir vykstant teisėsaugos institucijų išpuoliams prieš verslą, taip ir nepavyko - privačių investicijų bumo nebuvo.

Artėjant 2011-2013 metų rinkimams trilijoniniai tandemo pažadai privertė vyriausybę pasikliauti brangia nafta, nors eilinės krizės debesys tvenkiasi ir griežtos biudžeto politikos apologetas A.Kudrinas garsiai prakalbo apie pavojus.

Dar vasarį per forumą Krasnojarske A.Kudrinas apkaltino valdžią tuo, kad ji valdo šalį „pagal nuomones“, nevykdydama savo sprendimų, o tai gresia ekonomikos sąstingiu, ir pasiūlė receptą: sąžiningus ir teisingus rinkimus.

Rugsėjį jis įspėjo, kad jeigu prezidentas ir vyriausybė neatsisakys dalies rinkimų pažadų, mokesčių didinimas bus neišvengiamas, o po tandemo rokiruotės viešai atsisakė dirbti būsimoje D.Medvedevo vyriausybėje.

D.Medvedevas to neatleido ir privertė A.Kudriną atsistatydinti, šį atsistatydinimą ekonomistai ir politikai pavadino smūgiu Rusijos, kaip stabilios ekonomikos, įvaizdžiui.

Atsisveikindamas A.Kudrinas pakartojo receptą: sumažinti biudžeto krūvį, atsižvelgiant į BVP, sumažinus išlaidas be mokesčių padidinimo, išlaikyti mažą infliaciją, subalansuoti biudžetą, 91-100 dolerių už barelį 2015 metais, sugrąžinti atkirtimo kainą,virš kurios naftos ir dujų pajamos taupomos, o ne išleidžiamos, sumažinti 20 trilijonų pareikalausiančios armijos perginklavimo programą ir apriboti pensijų indeksaciją infliacija iki Pensijų fondo deficito likvidavimo.