Iki sausio 11-osios, kai į specialią ceremoniją atvyks Europos
Komisijos atstovai, Danija neplanuoja jokių didelių renginių šiam
įgaliojimų perėmimui paminėti.
Danija, kurioje gyvena maždaug 5,6 mln. gyventojų, turės rimtai
užsiimti euro zonos krizės klausimu, nors šio rotacinio vadovavimo
Bendrijai svarba ir sumenko po to, kai Lisabonos sutartimi buvo
sukurtas nuolatinis ES prezidento postas.
Be to, Danija rizikuoja atsidurti nuošalyje drauge su devyniomis
kitomis euro neįsivedusiomis ES šalimis, tarp kurių yra ir
Didžioji Britanija.
Tačiau danų premjerė Helle Thorning-Schmidt (Helė
Torning-Šmit) pabrėžė, jog Kopenhaga trokšta būti „tiltu tarp
17-os ir 27“ ir užtikrinti, kad nedidėtų atotrūkis tarp euro zonos
ir euro neįsivedusių šalių.
Tą ir taip milžinišką uždavinį dar labiau apsunkino
Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti nuo gruodžio 9-osios ES
viršūnių susitikimo derybų stalo.
Danijos Europos reikalų ministras Nicolai Wammenas (Nikolajus
Vamenas) sakė, jog nori, kad Londonas liktų „labai aktyviu
europinės šeimos nariu“, ir pažymėjo, jog Europa turi „surasti
konkrečius sprendimus konkrečioms problemoms“.
Pasak jo, pagrindinė Danijos misija per šešis vadovavimo ES
mėnesius bus „suvienyti euro zonoje esančias šalis su tomis, kurios
yra už jos ribų“.
Be to, kad Danija turės spręsti euro zonos krizės klausimą,
jai taip pat reikės tarpininkauti sprendžiant nesutarimus būsimose
diskusijose dėl ES 2014-2020 metų biudžeto.
Be to, Kopenhaga planuoja didelį dėmesį skirti
atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kad būtų kuriamos naujos
darbo vietos ir augtų Europos ekonomika.
„Kiekvienas energijos efektyvumui išleistas euras prisidės prie
europiečių darbo vietų užtikrinimo. Kiekvienas naftos importui
išleistas euras išeis iš Europos. Tai „žaliąją“ darbotvarkę
daro vienu svarbiausių (klausimų) dėl Europos ateities
bendradarbiavimo“, - sakė danų klimato ministras Martinas
Lidegaardas (Martinas Lidegordas).
Kopenhaga tikisi rasti naujų prekybos galimybių Europos
kompanijoms - derantis dėl sutarčių su Japonija, Kanada, Indija ir
Tunisu, taip pat - gerinti ES sienų kontrolę ir kontroliuoti
imigraciją.
Danijos imigracijos politika yra viena griežčiausių Europoje;
ją įvedė ankstesnės centro dešiniųjų vyriausybės, veikiamos
koalicijos partnerės - kraštutinės dešiniosios Danijos liaudies
partijos.
H.Thorning-Schmidt, kuri buvo išrinkta rugsėjo mėnesį, tą
politiką sušvelnino labai nedaug.