Kaip manoma, itin didelę įtaką amerikiečių pasirinkimui, kam
jie teiks pirmenybę politinėje srityje 2012 metais, turės
ekonomikos veiksnys. Ekonomikos klausimai visada užima atskirą
vietą visų kandidatų į prezidentas rinkimų programoje, bet
anaiptol ne visiems tenka atsiskaityti už darbą, esant giliausiai
šalies istorijoje po Didžiosios depresijos recesijai.
Darbo rinka: blogiau tik Didžioji depresija
Per pastaruosius 76 metus nė vienas kandidatų į prezidentus,
einančių į antrąjį laikotarpį, to nedarė esant labai dideliam
nedarbui, kaip tai teks B.Obamai, kurį kelia kandidatu Demokratų
partija. Lapkritį nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose sumažėjo nuo
9 proc. iki 8,6 proc., bet analitikai netiki, kad rodiklis smarkiai
mažės per ateinančius 12 mėnesių. Per pirmąjį B.Obamos
prezidentavimo mėnesį šis rodiklis buvo 7,8 proc., ir jam
prezidentaujant nedarbas neilgam buvo pakilęs daugiau nei 10
procentų.
Ronaldui Reaganui pavyko laimėti rinkimus
antrąjį kartą 1984 metais, kai nedarbas šalyje siekė 7,4 proc.,
bet Jimmy Carteris pralaimėjo antrąjį kartą
rinkimus 1980 metais tam pačiam R.Reaganui, kai nedarbo lygis buvo
7,5 procento.
Kaip pažymi WSJ, R.Reaganas 1980 metais įvedė dabartinę
ekonominės situacijos vertinimo prieš rinkimus standartą: jis
paprašė rinkėjus atsakyti į klausimą, ar jie mano, kad ėmė
gyventi geriau nei prieš ketverius metus. Jeigu šį klausimą
vienaip ar kitaip pakartos B.Obamos varžovai (to galima tikėtis
beveik 100 proc.), demokratams bus itin nemalonu atsakyti į jį.
Blogesnė nei dabar situacija JAV darbo rinkoje prezidentui,
keliančiam kandidatūrą antrajai kadencijai, buvo turbūt tik 1936
metais, kai nedarbas priartėjo prie 17 procentų.
Vis dėlto Franklinui Rooseveltui tada
pavyko ne tik išlikti valdžioje, bet ir iškovoti labiausiai
triuškinamą pergalę šalies istorijoje - už demokratus atidavė
balsus 523 rinkikai iš 531 ir 60,8 proc. gyventojų. Dėl ekonominių
sąlygų sutapimo B.Obama gana dažnai lyginamas su F.Rooseveltu, bet
sunku įsivaizduoti, kad dabartiniam prezidentui pavyks pakartoti šį
laimėjimą.
Ar amerikiečiai gyvena blogiau?
Be nedarbo, per rinkimams skirtas diskusijas B.Obamai bus priminta
tai, kad JAV prarado didžiausią skolinimosi reitingą, ir valstybės
skolos augimas pasiekė naują rekordą, ir nesugebama sutarti su
Kongresu.
Vadinamasis negerovės indeksas (Misery Index) - nedarbo ir
infliacijos santykis - padidėjo, esant B.Obamai, nuo 7,83 iki 12.
Vidutinės amerikiečių šeimų pajamos per pirmuosius dvejus
dabartinio JAV prezidento valdymo metus po augimo per pastaruosius
ketverius metus sumažėjo, nors po to jos išsilygino.
Vėluojančių mokėjimų už nekilnojamąjį turtą dalis
rugsėjį sudarė 12,6 proc., palyginti su tuo, kad ilgą laiką šis
rodiklis vidutiniškai buvo 5-7 procentų.
Amerikiečių namų grynoji kaina vidutiniškai sumažėjo 1,7
proc. per praėjusius metus, kai nuo 1948 metų prieš prezidento
rinkimus ji augo.
Apklausos nežada pergalės
Naujausių apklausų, kurias rengia drauge „The Wall Street
Journal“ ir „NBC News“ duomenimis, pritarimas B.Obamos veiklai sudaro
46 proc., tai mažiau nei tokie patys George`o W.Busho, Billo Clintono ir R.Reagano rodikliai prieš
metus iki to, kai jie laimėjo rinkimus antrajam laikotarpiui.
B.Obamos ekonominių laimėjimų vertinimas dar blogesnis - 39
procentai.
Tačiau B.Obamos padėtis ne tokia bloga, nei gali pasirodyti iš
pirmo žvilgsnio, nes šių metų prieš rinkimus negalima laikyti
įprastais, teigia vyriausiasis jo rinkimų štabo konsultantas
Davidas Axelrodas.
Svarbus B.Obamos privalumas yra tas faktas, jog iki šiol
amerikiečiai mano, kad kaltė dėl finansų krizės tenka
Respublikonų partijai, asmeniškai G.W.Bushui ir Volstritui.
Be to, kad ir koks mažas būtų B.Obamos populiarumas, požiūris
į respublikonus dar blogesnis: neigiamai apie dabartinį prezidentą
atsiliepia 40 proc. amerikiečių, o apie senąją gerąją partiją
(taip save vadina respublikonai) - 48 procentų. Ir demokratų, ir
respublikonų sugebėjimas įveikti ekonomines problemas vertinamas
maždaug vienodai.
Respublikonai neturi realaus kandidato
Tačiau B.Obama neturi rimtų konkurentų, o respublikonų laukia
gana sudėtingas ir ilgas pagrindinio pretendento nustatymo
laikotarpis.
Respublikonų lyderiai tapti kandidatais į JAV prezidento ir
viceprezidento postą ims aiškėti per politinių aktyvistų sueigas
Ajovos valstijoje, kurios vyks sausio 3 dieną.
Praėjus savaitei po sueigų Ajovoje, svarbūs pirminiai rinkimai
vyks Naujajame Hampšyre, o kiek vėliau pirminiai rinkimai Pietų
Karolinos ir Floridos valstijose.Tačiau intriga dėl respublikonų
kandidato tikriausiai išliks iki pavasario pabaigos - per šį
laikotarpį turi baigtis dauguma sueigų ir pirminių rinkimų.
Oficialaus abiejų partijų kandidatų paskelbimo tikimasi
artėjant rudeniui: rugpjūčio 27-30 dienomis tai padarys
respublikonai, rugsėjo 3-6 dienomis - demokratai.
Rinkimų diskusijos prasidės spalio 3 dieną, o rinkimų diena
(pirmasis antradienis po pirmojo lapkričio pirmadienio) 2012 metais
bus 6-oji paskutinio rudens mėnesio diena.