J.Škvorecky ir jo žmona rašytoja Zdena Salivarova pasitraukė
iš Čekoslovakijos po to, kai 1968 metais Sovietų Sąjungos
vadovaujama karinė invazija sužlugdė Prahos pavasario reformų
viltis, ir Toronte įkūrė leidyklą „68 Publishers“.
Jis išleido iš viso 227 knygas.
J.Škvorecky mirtis tapo dar viena netektimi iškilių čekų
menininkų, kovojusių su komunistiniu režimu, kartoje. Pernai
gruodį mirė V.Havelas, o anksčiau 2011 metais - rašytojai Ivanas
Martinas Jirousas, Arnoštas Lustigas ir Jiri Gruša.
J.Škvorecky išleistos knygos dažnai būdavo slapta gabenamos į
Čekoslovakiją, atverdamos spragas griežtoje cenzūroje, kuri
slopino žodžio laisvę praeito amžiaus 8-ame ir 9-ame
dešimtmečiais.
„Malonu, kad čekų kalba dailiai išleistos knygos vėliau
būdavo slapta atgabenamos čionai, kad jas galėtų perskaityti
tūkstančiai žmonių“, - sakė rašytojas Ivanas Klima, kurio
kūrinius taip pat drausdavo cenzūra.
„Jiedu (J.Škvorecky ir jo žmona) dėl šio darbo aukojo savo
rašymą. Škvorecky buvo puikus rašytojas“, - I.Klima sakė
naujienų agentūrai „Reuters“.
J.Škvorecky yra pelnęs daug literatūros apdovanojimų, taip pat
apdovanotas Kanados ordinu ir Baltojo liūto ordinu - aukščiausiu
Čekijos apdovanojimu, kurį jam įteikė V.Havelas.
J.Škvorecky iki 1990 metų taip pat dėstė literatūrą Toronto
universitete.
Pirmajame jo romane „Bailiai“ (Zbabelci), parašytame 1948-1949
metais, atskleidžiamos nuotaikos J.Škvoreckio gimtajame Čekijos
mieste Nachode per 1945 metais vykusį išvadavimą iš nacių
okupacijos.
Rašytojas šį laikmetį pavaizdavo kitaip negu būtų norėjusi
komunistinė vyriausybė, todėl šis romanas buvo išleistas tik 1958
metais, o vėliau konfiskuotas ir uždraustas. Vėliau ši knyga buvo
išversta į daugiau nei 20 kalbų.
J.Škvorecky literatūriniu antrininku laikomas saksofonu
grojantis ir džiazą mėgstantis personažas Denis Smirickis taip pat
vaizduojamas kituose jo kūriniuose, tokiuose kaip romanas „Tankų
batalionas“ (Tankovy prapor) - komiškame pasakojime apie tarnybą
komunistinio režimo pajėgose, besiruošiančiose karui su Vakarų
šalimis.