Vašingtonas gyrė šį susitarimą, sakydamas, jog jis buvo
priimtas po intensyvių konsultacijų su sąjungininkais Europoje.
Kaip pranešama, JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris kitą savaitę vyks į Kiniją tartis dėl naujų
Vašingtono sankcijų Irano centriniam bankui „koordinavimo“.
Šis dvigubas Vakarų šalių spaudimas Iranui papildo sankcijas,
kurios anksčiau buvo paskelbtos dėl Teherano vykdomos branduolinės
programos ir vis labiau destabilizuoja nuo naftos eksporto
priklausomą šiitiškos respublikos ekonomiką.
Irano įtūžis dėl šių priemonių pasireiškė Teherano
grasinimais, jog JAV karo laivai nemėgintų rodytis Persijos
įlankoje.
Kariškiai ir politikos lyderiai reiškė pasipiktinimą dėl
nuolatinio JAV pajėgų dislokavimo Persijos įlankos regione ir
grasino panaudoti savo karo laivyno „visą jėgą“, jeigu JAV
lėktuvnešis mėgintų grįžti į šiuos vandenis.
Iranas taip pat grasina uždaryti Persijos įlankos vartus -
siaurą Ormūzo sąsiaurį (sąriausioje vietoje sąsiaurio plotis siekia 54 km), per kurį plukdoma 20 proc. pasaulyje išgaunamos naftos, jeigu būtų užpultas arba tarptautinės
sankcijos užblokuotų jo naftos eksportą.
Šie grasinimai nuskambėjo po dešimt dienų trukusių
šiitiškos respublikos karinių jūrų pajėgų pratybų, per kurias
Iranas pabrėžtinai išbandė trijų tipų priešlaivines raketas.
Dėl spaudimo Iranui, kuris yra antras svarbiausias naftą
eksportuojančių šalių organizacijos OPEC narys po Saudo Arabijos,
taip pat dėl galimo karinio konflikto tarp Teherano ir Jungtinių
Valstijų pasaulinės naftos kainos staigiai patraukė aukštyn.
„Bet kokių karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose pasekmės
būtų milžiniškos. Naftos kainos šuolis sužlugdytų bet kokį
ūkio atsigavimą Jungtinėse Valstijose“, - prognozuoja rinkų
analizės agentūros „ANZ Research“ vyriausiasis Azijos rinkų
specialistas Nickas Trevethanas.
JAV ir kitos Vakarų šalys paskelbė naujas sankcijas, siekdamos
nubausti Iraną už jo numanomas pastangas pasigaminti atominių
ginklų.
Iranas šiuos kaltinimus atmeta, teigdamas, kad jo branduolinė
programa yra visiškai taiki.
Vakarų šalys siekia stiprinti spaudimą Teheranui, blokuodamos
didžiąją dalį jo naftos eksporto, taip pat užkirsdamos kitoms
šalims galimybes palaikyti ryšius su Irano centriniu banku,
tvarkančiu didžiąją dalį naftos pardavimų.
Pajamos už parduodamą naftą sudaro 80 proc. Irano gaunamos
užsienio valiutos srauto.
Nors Teheranas tvirtina, kad jam nekyla sunkumų parduoti savo
naftą, daugiausiai Kinijai, Indijai ir kitoms Azijos šalims, Vakarų
valstybės siekia, kad šie sandoriai taptų rizikingesni ir kad
Iranas būtų priverstas taikyti dideles nuolaidas.
Briuselyje vienas diplomatas sakė naujienų agentūrai AFP, kad
„iš principo yra susitarimas žengti į priekį“, skelbiant ES
embargą Irano naftai.
Tačiau jis pridūrė, jog „dar lieka daug darbo“, siekiant
susitarti dėl šio sprendimo įsigaliojimo termino, kuris tikriausiai
bus patvirtintas per užsienio ministrų susitikimą sausio 30 dieną.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė: „Tikiuosi, jog šia proga (per ministrų susitikimą) galėsime priimti embargą Irano naftos eksportui.“
Pasak jo, daug naftos iš Irano perkančioms ES šalims, ypač
Ispanijai, Graikijai ir Italijai, reikia užtikrinti „alternatyvius
sprendimus“.
„Šie alternatyvūs sprendiniai egzistuoja ir, manau, mes
sugebėsime įvykdyti šį uždavinį iki sausio pabaigos“, - nurodė
A.Juppe.
Spaudimas Iranui stiprinamas tuo metu, kai keliose galingose
Vakarų šalyse ruošiamasi svarbiems rinkimams, o dėl šios
priežasties griežtėja iš jų sostinių sklindanti retorika.
Prancūzijoje prezidento rinkimai vyks balandį, o Jungtinėse
Valstijose - lapkritį.
Tuo tarpu Irane kovą bus renkamas parlamentas.