Latvijos centrinė rinkimų komisija šią savaitę paskelbė, kad
referendumas dėl pataisų Latvijos Konstitucijoje, suteikiančių
rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą, įvyks vasario 18
dieną.
„Rusų kalbai suteikus valstybinės kalbos statusą, latvių
kalbai būtų sudėtinga egzistuoti“, - BNS sakė P.Saudargas.
Tačiau politikas abejojo, ar verta nuogąstauti dėl galimos
grėsmės Latvijos valstybingumui. Jis priminė, kad kaimyninės
šalies parlamento pirmininkė Solvita Abuoltinia taip pat kelia
klausimą tik dėl latvių kalbos išlikimo.
Anot Seimo nario, įvykiai Latvijoje neturėtų kelti
nuogastavimų Lietuvoje, nes pažiūrėjus į etninę mūsų
valstybės sudėtį, diskusijų dėl antros valstybinės kalbos net
negali kilti.
P.Saudargas pabrėžė, kad Latvijoje gyvena apie 30 proc.
rusakalbių, Lietuvoje - maždaug 5 procentai.
Parlamentaro teigimu, referendumo rengimas Latvijoje susijęs su
ten vykstančiais politiniais procesais - Saeimos rinkimų
rezultatais, stiprėjančiomis prorusiškomis nuotaikomis.
„Tačiau Latvijos parlamente tas klausimas juk nepraėjo, dėl to
reikėjo surinkti žmonių parašus ir rengti referendumą“, - sakė
jis.
Kita vertus, P.Saudargas tvirtino, jog Latvija - demokratinė
valstybė, piliečiai turi teisę inicijuoti referendumą ir
pareikšti nuomonę, todėl bet koks referendumo rezultatas turi būti
gerbiamas.
Politologas Mindaugas Jurkynas referendumo rengimą sieja su
rusakalbių interesus atstovaujančių partijų populiarumo augimu,
tačiau teigia nemanantis, kad referendumo keliu pavyks įteisinti
rusų kalbą Latvijoje kaip antrą valstybinę: „Nepanašu nei
remiantis nuomonių apklausomis, nei surinktų parašų kiekiu, kad
rusų kalba gautų oficialų statusą Latvijoje“.
„Valstybinės ar nevalstybinės kalbos klausimas yra politiškai
mobilizuojantis ir dėl to yra patekęs į politinę darbotvarkę bei
gavęs gana pakankamą politinę paramą, kaip matėme pagal surinktų
parašų skaičių“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Anot M.Jurkyno, tai, kad šis klausimas pateko į politinę
darbotvarkę, gali labiau mobilizuoti ne rusiškai, o latviškai
kalbančių kaimyninės šalies gyventojų dalį.
„Kalbos statusas yra gana jautrus naujose demokratijose, ypač
tose, kurios išsivadavo iš Sovietų Sąjungos ir kur pilietybės
klausimai per pastaruosius 20 metų buvo taip pat labai politiškai
jautrūs. Gali mobilizuoti ir kitą pusę - būtent tuos Latvijos
piliečius, kurie yra latvių kilmės. Atitinkamai nemanau, kad rusų
kalba turėtų galimybių įgyti valstybinės kalbos statusą
referendumo keliu, nes reikia keisti penkis Konstitucijos
straipsnius“, - kalbėjo jis.
Vasario 18 dieną per kaimyninėje valstybėje vyksiantį
referendumą bus klausiama: „Ar jūs esate už įstatymo projekto
„Pataisos Latvijos Respublikos Konstitucijoje“ priėmimą?“ Rinkimų
biuletenyje pateikti du galimi atsakymų variantai - „už“ ir
„prieš“. Vieną jų ir turės pasirinkti rinkėjas.
Piliečių inicijuojamas įstatymo projektas numato pakeisti
Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius, kurie rusų
kalbai suteiktų antrosios valstybinės kalbos statusą.
Tam, kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, už jas referendume
turi balsuoti ne mažiau pusės rinkėjų - 771 350 piliečiai.
Dėl referendumo surengimo jo iniciatoriai surinko 187 tūkst. 378
rinkėjų parašų. Tai sudaro maždaug 12,14 proc. bendro rinkėjų,
dalyvavusių pastaruosiuose Seimo rinkimuose, skaičiaus.
Gruodžio 22 dieną per neeilinį Latvijos parlamento posėdį
deputatai atmetė pataisų Konstitucijoje projektą, numatantį rusų
kalbai suteikti antros valstybinės kalbos statusą.