„Esu tikras, kad mano negalia yra susijusi su tuo, kodėl esu
gerai žinomas, - kartą sakė S.Hawkingas. - Žmonės žavisi mano
labai ribotų fizinių galių ir Visatos, su kuria susiduriu, didumo
kontrastu“.
Daugelyje savo darbų S.Hawkingas pasitelkia ir reliatyvumo, ir
kvantinę teorijas tam, kad paaiškintų, kaip atsirado ir kaip
funkcionuoja Visata.
1974 metais, būdamas vos 32-ejų, jis tapo vienu jauniausių
prestižinės britų Karališkosios draugijos nariu, o dar po
penkerių metų - Kembridžo universiteto Lucaso (Lukaso) matematikos
profesoriumi. Šiame poste kažkada dirbo ir Isaacas Newtonas (Izaokas
Niutonas).
1988 metais išleidęs knygą „Trumpa laiko istorija“ (A Brief
History of Time), S.Hawkingas išgarsėjo ir už akademinės
bendruomenės ribų. Toje knygoje, kurios visame pasaulyje buvo
parduota milijonai egzempliorių, jis suprantamai aiškina Visatos
prigimtį paprastiems žmonėms, ne mokslininkams.
Vėliau jo šlovę įtvirtino epizodiniai vaidmenys serialuose
„Žvaigždžių kelias“ (Star Trek) ir „Simpsonai“ (The Simpsons).
Pastarajame jis Homeriui Simpsonui sako, kad jam patinka jo „spurgos
pavidalo Visatos“ teorija ir kad jam gali prireikti ją pasivogti.
Didžiosios Britanijos karališkasis astronomas ir buvęs
Karališkosios draugijos prezidentas Martinas Reesas su S.Hawkingu susipažino tada, kai abu jie dar studijavo „ir buvo
manoma, kad jis gali neišgyventi“ iki doktorantūros studijų
pabaigos.
M.Reesas sakė, kad išgyvenęs jis tapo „medicininiu stebuklu“,
bet pabrėžė, kad istorinį jo palikimą sudarys jo darbai.
„Jo šlovė neturėtų užtemdyti jo mokslinių indėlių, nes ...
jis, be jokios abejonės, padarė daugiau nei bet kas kitas po
Einsteino, kad pagerintų mūsų žinias apie
gravitaciją“, - sakė M.Reesas.
S.Hawkingui buvo vos 21 metai, kai jam buvo diagnozuota šoninė
amiotrofinė sklerozė (ŠAS), kuri pažeidžia nervus,
kontroliuojančius valingus judesius.
Britų organizacijos „MND Association“, kuri remia ŠAS tyrimus ir
šia liga sergančius žmones, tyrimų direktorius Brianas Dickie sakė, kad dauguma tokių ligonių gyvena mažiau nei
penkerius metus, o tai, kad „Stephenas Hawkingas su šia liga (jau)
išgyveno beveik 50 metų, daro jį išskirtinį“.
S.Hawkingas pripažino, kad išgirdęs diagnozę pasijuto „šiek
tiek tragišku personažu“, bet netrukus grįžo į darbą,
užsitikrino vietą Kembridžo universitete ir vedė Jane Wilde
(Džein Vaild), su kuria susilaukė trijų vaikų.
Garsus JAV teorinės fizikos specialistas profesorius Kipas
Thorne'as (Kipas Tornas), kuris sekmadienį kalbės per specialų
S.Hawkingo jubiliejui skirtą simpoziumą Kembridžo universitete,
sakė, kad kolegos liga iš tikrųjų prisidėjo prie jo darbų.
„Kai Stephenas nebegalėjo naudotis rankomis ir manipuliuoti
lygtimis popieriuje, jis (tai) kompensavo išmokdamas dideliu greičiu
manipuliuoti sudėtingais pavidalais ir topologijomis savo mintyse“, -
sakė K.Thorne'as.
Be simpoziumo „Visatos būklė“ (The State of the Universe),
S.Hawkingo jubiliejus bus paminėtas ir nauja paroda apie jo
pasiekimus, kuri Londono Mokslo muziejuje atidaroma sausio 20 dieną.
S.Hawkingas iš Lucaso matematikos profesoriaus posto
atsistatydino sulaukęs 67-erių, bet jo žavėjimasis pasauliu
išliko.
Jis atidžiai stebi pažangą Didžiajame hadronų greitintuve
(Large Hadron Collider, LHC), o 2009-aisiais net susilažino iš 100
dolerių, kad jame nebus aptikta viena paslaptinga dalelė, laikoma
kosmologijos Graliu.
Ilgą laiką jis taip pat troško nuskristi į kosmosą ir sako,
kad žmonijai gyvybiškai svarbu pradėti kolonizuoti kosmosą, nes
tai esanti vienintelė viltis baigiant išnaudoti Žemės išteklius.
Tačiau jis perspėja, kad susitikimas su ateiviais iš kitų planetų
greičiausiai būtų pavojingas žmonėms.
S.Hawkingą, kuris 2006-aisiais išsiskyrė su antrąja žmona,
domina ir žemiškesnės paslaptys - šią savaitę per interviu
žurnalui „New Scientist“ paklaustas, apie ką daugiausia galvoja, jis
atsakė: „Apie moteris. Jos yra visiška paslaptis“.