Didelio masto pinigų plovimo schema buvo aptikta pavasarį prieš
dvejus metus, kai visų pagrindinių Rusijos televizijos kanalų
naujienų laidose buvo parodyti milicijos operatyvinio filmavimo
kadrai apie tai, kaip Ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON)
sulaiko sostinės Šeremetjevo oro uoste keturis vyrus su dideliais
sportiniais krepšiais.
Vyrai atskrido į Maskvą lėktuvu iš Baku ir jų krepšiuose
buvo dolerių, kurių suma iš viso siekė 211 mln. rublių (pagal
tada buvusį kursą - 5,2 mln. eurų).
Po operacijos prasidėjo vienos didžiausių Rusijoje pinigų
plovimo schemos tyrimas. Per tyrimą paaiškėjo, kad per pusantrų
metų nusikaltėliai, naudodamiesi užsienio bankais, iš viso
išplovė 5,05 mlrd. rublių, arba, pagal tuometinį kursą, 126 mln.
eurų.
Dalis pinigų, sulaikytų Šeremetjeve, perėjo ir per Estiją.
Per vieną bankų Estijoje sąskaitas kryptimi Maskva-Estija-
Azerbaidžanas perėjo iš viso pinigų, kurių suma prilygo 5,4 mln.
eurų.
2011 metų Maskvos Solovjovo teismo nuosprendyje, be kita ko,
sakoma, kad nusikaltėliai savo schemose laikotarpiu nuo 2008 iki 2010
metų naudojosi vieno bankų Kipre ir vieno iš užsienio bankų
filialų Estijoje sąskaitomis.
Tuo laikotarpiu Estijoje veikė dešimties užsienio bankų
filialai, iš jų didžiausi „Danske Bank“ (bankas „Sampo“) ir „Nordea
Bank“ filialas. Abiejų filialų vadovybės pranešė, kad negali
komentuoti šio įvykio.
Policijos ir pasienio apsaugos departamento Kovos su pinigų
plovimu biuro vadovas Raulis Vahtra sakė, kad nekomentuos
informacijos tol, kol iš Rusijos negaus teismo sprendimo ir kol šio
klausimo neapsvarstys su Valstybine prokuratūra.
Jis pridūrė, jog jeigu paaiškės, kad bankas nepranešė
policijai apie atliktą per jo sąskaitas pinigų plovimą, banko
atžvilgiu bus pradėtas tyrimas.