Anksčiau Kazachstanas atšaukė parlamento rinkimų rengimą
Žanaozene dėl mieste galiojančios iki sausio pabaigos
nepaprastosios padėties režimo, kuris buvo įvestas, žuvus 16
žmonių per policijos ir protestuojančių naftininkų susirėmimus
gruodžio viduryje.
N.Nazarbajevas antradienį paskelbė veto Kazachstano
Konstitucinio teismo sprendimui, kuriame pažymima, kad neįmanoma
rengti rinkimus Žanaozeno miesto teritorijoje.
Pranešime, paskelbtame oficialiame prezidento tinklalapyje,
sakoma, kad N.Nazarbajevas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į
„Žanaozeno gyventojų nuogąstavimą ir susirūpinimą dėl to, kad
minėtu Konstitucinio teismo sprendimu suvaržomos jų rinkimų
teisės, numatytos Konstitucijoje ir šalies įstatymuose“.
Neramumai Žanaozene buvo didžiausi per šios posovietinės
respublikos nepriklausomybės 20 metų. Iš karto po neramumų
Žanaozene šimtai demonstrantų išėjo į Kazachstano gatves,
solidarizuodamiesi su naftininkais.
N.Nazarbajevas pareiškė, kad atsakomybė už kruvinus
susirėmimus tenka vyriausybei, jo žentui milijardieriui bei jo
pavaldiniams.
Lapkričio viduryje N.Nazarbajevas paleido to paprašiusius
parlamento žemuosius rūmus ir paskyrė sausį neeilinius rinkimus,
siekdamas sutelkti valdžią artėjant naujai ekonomikos krizės
bangai ir įtikinti Vakarus, kad laikosi demokratijos.
Nuo dalyvavimo rinkimuose buvo atstumta vienintelė užregistruota
šalyje opozicinė Komunistų partija, galinti pretenduoti į
antrosios parlamente vaidmenį, kai Vakarams spaudžiant buvo
liberalizuoti įstatymai. Spalį teismas sustabdė jos veiklą pusei
metų, ir kritikai įžvelgė čia N.Nazarbajevo mėginimą
užtikrinti atstovavimą daugiapartiniame parlamente tik jam lojalioms
jėgoms.