Šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad vyriausybė tikisi
nuo 2013-ųjų per 30 metų išmokėti 59 mlrd. kronų (7,9 mlrd.
litų). Pasak jo, šiam įstatymui buvo pritarta vienbalsiai.
Bažnyčia taip pat atgaus 56 proc. nekilnojamojo turto, kurį
nusavino komunistinis režimas, nuverstas 1989 metais per taikią
Aksominę revoliuciją, likus ketveriems metams iki Čekoslovakijos
pasidalijimo į Čekiją ir Slovakiją.
Po du dešimtmečius trukusių Bažnyčios ir valstybės derybų,
dabartinė Čekijos trijų partijų koalicinė vyriausybė pagaliau
nusprendė tesėti 1991 metais duotą pažadą dėl turto grąžinimo,
nors koalicijai priklausantis centristinis judėjimas „Visuomenės
reikalai“ grasino blokuoti šį žingsnį.
Ši partija tvirtino, kad vyriausybė turi taupyti, kai Europą
išgyvena ekonomikos krizę.
Tačiau galiausiai „Visuomenės reikalai“ nusprendė palaikyti
dešiniąsias koalicijos partneres - premjero Petro Nečaso
Demokratinę piliečių partiją (ODS) ir konservatyviąją TOP 09,
kai vyriausybės vadovas pagrasino pašalinti bet kurį ministrą,
balsuosiantį prieš šį teisės aktą.
Dabar įstatymas, kuris tikriausiai atneš palengvėjimą regionų
ir savivaldybių administracijoms, iki šiol turėjusioms
prižiūrėti nacionalizuotą Bažnyčios turtą, bus perduotas 200
vietų parlamentui, kuriame valdančioji koalicija, siekianti
įgyvendinti biudžeto išlaidų taupymo priemones, turi 115 vietų
daugumą.
Kaip rodo pernai atlikto 10,5 mln. Čekijos gyventojų surašymo
duomenys, beveik 5 mln. respondentų duomenų apie savo tikėjimą
nepateikė, o 3,6 mln. nurodė neišpažįstantys jokio tikėjimo.
Daugiau nei milijonas užsirašė esantys katalikai, o daugiau nei 700
tūkst. nurodė tikintys Dievą, tačiau nepriklausantys jokiai
Bažnyčiai.
Gruodį agentūros STEM atlikta apklausa rodo, kad septyni
dešimtadaliai čekų mano, jog valstybė neturėtų grąžinti
nusavinto Bažnyčios turto.