Nusikalstamų grupių grobikiškas kreditavimas tapo „nacionaline
grėsme“, - sakoma jame.
Organizuoto nusikalstamumo Italijoje metų apyvarta dabar sudaro
maždaug 140 mlrd. eurų, o pelnai yra didesni nei 100 mlrd. eurų.
„Turėdama 65 mlrd. eurų likvidumą mafija yra didžiausias
Italijos bankas“, - sakoma grupės, kurį buvo sudaryta Palerme prieš
dešimt metų siekiant pasipriešinti smulkiojo verslo reketavimui,
pranešime.
Organizuotos nusikalstamos grupės, tokios kaip Sicilijos „Cosa
nostra“, Neapolio „Camorra“ ar Kalabrijos „’Ndrangeta“ Italijos
ekonomiką seniai laiko savo gniaužtuose, gaudama pelnus,
prilygstančius 7 proc. BVP.
Plėšikiškas kreditavimas tapo šiuolaikiniu ir pelningu pajamų
šaltiniu, lygiai kaip neteisėta narkotikų prekyba, ginklų
kontrabanda, prostitucija, azartiniai lošimai ir reketas, sakoma
pranešime.
„Klasikinis gatvės „ryklių verslas“ (individualios paskolos su
labai didelėmis palūkanomis) užleido kelią plėšikiškam
kreditavimui, dalyvaujant profesionalams ir nuolaidžiaujant aukšto
lygio pareigūnams“, - sakoma pranešime.
Grupės „SOS Impresa“ skaičiavimais, smulkiojo verslo įmonių -
mafijos skolininkių yra 200 tūkst., o žmonių, praradusių dėl to
darbą, - keliasdešimt tūkstančių.
Prievartautojai baltomis pirštinėmis
Klasikiniai gangsteriai, išduodavę grynųjų baruose ir
biliardinėse, užleido vietą solidiems bankininkams ir juristams,
sakoma pranešime.
„Tai prievartavimas su baltomis pirštinėmis, - sakoma jame. -
Pasinaudodami savo profesijomis jie žino legalios kreditų rinkos
darbo tvarką ir dažnai yra puikiai informuoti apie savo aukų
finansinę padėtį.
Daugelis smulkių įmonių, kurioms iškyla sunkumų gauti
paskolą labiausiai sulėtėjus ekonomikos augimui, gali būti
priverstos kreiptis į mafiją.
Tipiškos plėšikiško kreditavimo aukos yra vidutinių metų
mažų parduotuvėlių savininkai ir smulkūs verslininkai, kuriems
būtų sunku susirasti naują darbą, todėl jie pasiryžę viskam,
kad tik išvengtų bankrutavimo.
„Dažniausiai tai žmonės, dirbantys tradiciniuose vartojimo
sektoriuose, tokiuose kaip maisto produktų pardavimas, drabužių ir
avalynės siuvimas, prekyba gėlėmis ar baldais. Tai tos kategorijos,
kurioms daugiau nei kam nors kitam, teko sumokėti už krizę“, -
sakoma pranešime.
Pagal smulkiojo verslo asociacijos CNA pranešimą, 56 proc.
bendrovių pažymėjo, kad bankai per pastaruosius tris mėnesius
sugriežtino paskolų teikimo sąlygas.