Pelno paieškos
Savo veiklos pradžioje 'Ndrangheta tebuvo palaida kaimo klanų asociacija. Jų veikla apsiribojo savo miestelių kontroliavimu, reketu, vagystėmis ir viešaisiais užsakymais.
Už Italijos ribų 'Ndrangheta pirmą kartą išgarsėjo aštuntajame dešimtmetyje. Klanai iš San Lukos regiono pradėjo grobti turtingus žmones ir jų šeimų narius.
Pavyzdžiui, 1973-aisiais 'Ndranghetos nariai pagrobė Johną Paulą Getty III, naftos magnato Johno Paulo Getty anūką, ir išlaikė jį nelaisvėje penkis mėnesius.
Iš šio ir panašių grobimų surinktas išpirkas – J.P.Getty atveju, 2,7 mln. JAV dolerių – 'Ndrangheta panaudotojo kaip įstatinį kapitalą, kad įsitvirtintų tarptautinėje kokaino rinkoje.
Narkotikų verslas viliojo daug didesniu pelnu – ir, kas svarbiausia, patikimomis pajamomis. Tačiau tam reikėjo sukurti daug glaudesnę ir efektyvesnę organizacinę struktūrą.
Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos (BKA) ekspertai išstudijavo dabartinę 'Ndranghetos struktūrą.
Pasak BKA ataskaitos, sindikatas „nėra organizuotas horizontaliai, individualių šeimų klanų linijomis, bet kaip Cosa Nostra, piramidės forma“. Kalabrijos Redžo provincijoje, pavyzdžiui, 'Ndrangheta yra pasidalinusi į tris vadinamuosius mandamenti.
„Provincijos komisija“, valdanti visą organizaciją, kasmet išrenka „capo crimine“ arba pirmininką. Vokiečių tyrėjams pavyko gauti šią informaciją iš operacijos „il crimine“, kurią vykdė Kalabrijos Redžo prokuratūra. Operacijos centre buvo Domenico Oppedisano, 81 metų vyras iš Rosarno miestelio.
Sandėriai apelsinų giraitėje
D.Oppedisano buvo, rodos, niekuo neišsiskiriantis ūkininkas. Kasdien važinėdavo po savo apelsinų planataciją triračiu automobiliu, naudojamu šiame regione. Tačiau iš tikrųjų D.Oppedisano buvo tikrų tikriausias capo criminale, bosų bosas. Jis vadovavo tarptautinei nusikalstai grupuotei.
Saugumo sumetimais visus verslo reikalus jis aptarinėdavo tik savo apelsinų giraitėje. Jam nepasisekė, kad italų policija medžiuose buvo prislėpusi mikrofonų.
2010 liepos 13 dieną prokurorai pradėjo masinius reidus visoje Italijoje. Buvo suimtas D.Oppedisano ir dar maždaug 300 jo bendrininkų, tarp jų politikų, verslininkų ir valstybės pareigūnų. Policija konfiskavo turto už milijardą eurų. Pasak policijos, nusikalstama grupuotė nemažai iš narkotikų gauto pelno investuodavo į verslo bendroves ir nekilnojamąjį turtą, netgi susijusį su paroda „Expo 2015“ Milane.
Lapkritį D.Oppedisano ir dar 109 kaltinamieji išgirdo jiems nepalankų teismo Milane sprendimą.
„Žlugusi valstybė“
Nors 'Ndrangheta veikia visame pasaulyje, visi svarbūs sprendimai priimami Kalabrijoje. Globalizacijos amžiuje narkotikų prekyba išlieka gana anachronistiškas verslas. Kokainas iš Pietų Amerikos pirma atvyksta į pietų Italiją, o iš ten paskirstomas po visą Europos žemyną. Klanai jaučiasi saugūs savo tėvynėje, kurią laiko jiems priklausančia teritorija.
Kaip JAV konsulato Neapolyje diplomatai pastebėjo 2008-aisiais Valstybės departamentui siųstuose laiškuose, „niekas netiki, kad centrinė valdžia turi daug arba išvis galios Kalabrijoje“. Toliau amerikiečiai regioną lygina su tokiomis šalimis kaip Somalis, Haitis ir Afganistanas: „Jei Kalabrija nebūtų Italijos dalis, tai būtų žlugusi valstybė“.
Terminas „žlugusi valstybė“ nėra toks jau absurdiškas kaip gali pasirodyti. Džoja Tauro miestas prie Tirėnų jūros turi vieną didžiausių perkrovimo uostų Viduržemio jūroje. Dėl savo strategiškai geros padėties tarp Sueco kanalo ir Gibraltaro sąsiaurio, Džoja Tauro tapo tarpine stotimi šešioms dešimtims uostų, vykdančių prekybą tarp Europos ir Rytų Azijos.
Pasak JAV diplomato, du mieste dirbę muitininkai, priklausę kovos su tarptautiniu terorizmu komandai, 2008-aisiais turėjo būti atšaukti iš pareigų.
Į vieną buvo šauta, o kitas į namų pašto dėžutę gavo voką su dviem kulkomis.
Verslo reikalai vestuvėse
Džoja Tauro apylinkėse vienas galingiausių 'Ndranghetos klanų yra Piromalli-Molé. Tai tarptautinio kokaino verslo didmenininkai. Jų šeimos ryšiai siekia Pietų Ameriką, o Vokietijoje jiems dirba nemažai agentų, tokių kaip Carlo.
Vyras, dirbantis Piromalli-Molé klanui ir gabenantis narkotikus per Atlantą, prisistato Vincenzo vardu. Susitikimo su juo teko laukti mėnesių mėnesius.
Nutikdavo vis kas nors nenumatyto. Vieną kartą policija buvo ką tik konfiskavusi toną kokaino Džoja Tauro uoste, o kitą kartą jis atšaukė susitikimą, nes paskutinę minutę buvo pakviestas į vestuves. Iki šių dienų sąjungos tarp 'Ndranghetos šeimų užmezgamos vedybomis.
Be to, vestuvių šventė – puiki proga susitikti su svarbiais žmonėmis aptarti reikalų, nepritraukiant nereikalingo dėmesio.
Vincenzo pasiūlo susitikti centrinėje miesto aikštėje. Joje veikia policijos stebėjimo kameros, tačiau jam tai, rodos, nė motais. Vincenzo, žemas ketvirtąją dešimtį įpusėjęs vyrukas, mūvi aptemtas juodas kelnes, dėvi ryškiai raudonus marškinėlius ir avi raudonus batus, jo nuo želė žvilgantys plaukai sušukuoti atgal.
Jis kelia ramaus ir atsipalaidavusio žmogaus įspūdį. Įtampą išduoda tik nežymūs trūkčiojimai akies kampuose.
Draudimas vartoti kokainą
Alonzo atėjo su keliais kitais žmonėmis. Jie patikrina, ar niekas mūsų nesekė, ir pasirūpina, kad nesektų. Įsėdame į automobilį ir siauromis gatvėmis ir aplinkiniais keliais važiuojame į sunkiai aprašomą pastatą, apsuptą dviaukščiais daugiabučiais ir garažais.
Ant durų parašyta, kad čia įsikūrusi bendrovė, prekiaujanti stomotologijos įranga. Jas pravėrus, įeiname į menkai apstatytą butą, kuris pasirodo beveik nenaudojamas.
Koridoriuje stovi stalas ir keturios kėdės, lentyna su keliais buteliais alkoholio ir Al Pacino nuotrauka iš filmo apie mafiją „Žmogus su randu“.
Vincenzo sako kokaino versle dirbantis jau septynerius metus. Priduria, kad yra kilęs iš senos 'Ndranghetos šeimos ir jam patikėta rūpintis logistika, nes jis gudrus, studijavo verslo vadybą ir turi giminaičių Pietų Amerikoje.
Jis nedvejodamas teigiamai atsako į klausimą, ar norėjo šito darbo. „Džiaugiausi, kad man nereikės vykdyti jokių kruvinų nusikaltimų“, – sako jis, jokių žmogžudysčių ir apiplėšimų. Bosai iškėlė vieną sąlygą: jam draudžiama pačiam vartoti kokainą: „Kitaip prarasiu savo gerą vardą“.
O mafijos apsuptyje prarasti gerą vardą yra mirtinai pavojinga.
Importuoti narkotikus, sako Vincenzo, yra labai paprasta. Paprastai jis palaukia, kol surenka pakankamai užsakymų iš įvairių klanų. Iš viso mažiausiai 200-300 kilogramų, pageidautina nuo pusės iki vienos tonos. Tada vienas iš jo vyrų skrenda į Pietų Ameriką aplankyti giminaičių, o Vincenzo nusiunčia pinigus.
„Oficialiai jais mes apmokame sąskaitas už baldus ar techninę įrangą“, – sako jis, nes buhalterija turi atrodyti nepriekaištingai.
Kartais, pasak Vincenzo, narkotikų pinigai užmaskuojami kaip labdara, galbūt kokiam nors projektui džiunglėse. „Jokių problemų“, - sako jis, pamodamas Adrijos jūros link. Kitame jos krante, Balkanuose, yra pakankamai ginklų.
Puikūs ryšiai
Santykiai su Pietų Amerika, patikina Vincenzo, yra puikūs. „Fratellanza“, arba brolija, garantuoja geras kainas ir aukščiausią kokybę.
Ji taip pat stebi narkotikų pakavimą ir gabenimą Pietų Amerikoje bei kelią pro Hamburgo, Roterdamo, Antverpeno ir kitus Europos uostus iki slaptų sandėlių Kalabrijoje. „Grandinėje nėra spragų, – sako Vincenzo, – o transporto keliais galima pasitikėti“.
Kelis kartus, kai siuntinys buvo sulaikytas, taip nutiko dėl to, kad „buvo sumokėtas per mažas kyšis“.
Už kilogramą kokaino Venesueloje ar Peru Vincenzo moka 1,2 tūkst. eurų, o kai šis pasiekia Kalabriją, sąnaudos būna išaugusios iki 17 tūkst. „Didžioji dalis tų pinigų tenka pareigūnų kyšiams“, – sako jis.
Pasiekęs didmeninę rinką Europoje kokainas kainuoja nuo 27 iki 32 tūkst. eurų už kilogramą.
Kiekviena siunta klanui uždirba milijonus. Todėl, pasak Vincenzo, sunkiausia jo darbo dalis – nuspręsti, „kaip investuoti pinigus“.
Tačiau šiais laikais netrūksta gerų verslininkų.
Narkotikų milijonų dėka mafiozai savo vaikus siunčia į geriausias mokyklas ir išmoko teisininkais, mokesčių konsultantais, bankininkais ir gydytojais.
Jie praplauna pinigus aukščiausiuose sluoksniuose.
Nors Cosa Nostra per paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį prarado dalį savo galios dėl teisėsaugininkų spaudimo, 'Ndrangheta, BKA duomenimis, dabar yra galingesnė nei kada nors anksčiau.
Pasak Vokietijos pareigūnų, organizacija išplėtė savo nusikalstamą įtaką ir pasinaudojo galimybe Lombardijoje, Pjemonte ir kituose šiaurės Italijoje regionuose „nesmurtinėmis priemonėmis užpildyti vakuumą, kurį paliko ankstesnės sicilietiškos kilmės grupuotės“.