Kas atsitiko “Costa Concordia” tą lemtingą akimirką, kai laivas plaukė netoli Toskanos archipelagui priklausančios Džiljo salos? Šį klausimą laivo kapitonui Francesco Schettino uždavė Groseto prokuratūra. Italijos teisėsauga 52 metų kapitonui šeštadienį uždėjo antrankius ir palydėjo į Porto Santo Stefano miesto areštinę.
F.Schettino — patyręs jūrų vilkas iš Kampanijos regiono uosto Meta Sorento. Kapitonas dešimt metų stovėjo prie įvairių laivų vairo, “Costa Crociere” bendrovės kruizų maršrutus žinojo kaip savo penkis pirštus.
Svarbiausioji aplinkybė kapitono nenaudai: jis nesilaikė nerašytos jūros tradicijos, kuri kapitonui leidžia palikti skęstantį laivą paskutiniam.
F.Schettino Džiljo saloje atsirado apie vienuoliktą vakaro, o paskutiniai keleiviai iš laivo buvo evakuoti tik trečią nakties.
Tiesa, interviu televizijai kapitonas teigė, kad laivą paliko gerokai po vidurnakčio.
Pirmiausias dalykas, kurį atliko F.Schettino, kai laivas atsirėmė ant dugno - jis paskambino savo mamai Rozai į Sorentą: “Mama, įvyko katastrofa. Laivas skęsta, bet tu nesijaudink — viskas bus gerai”.
Kapitonas Groseto prokurorui pasiaiškino susitrenkęs smūgio metu, todėl laivą paliko su pirmaisiais keleiviais.
Kol kas neaišku, ką F.Schettino veikė susidūrimo su rifu akimirką. Pats kapitonas tvirtina stovėjęs laivo vairinėje.
Keleivių nuomone, kapitonas buvo ne vairinėje, o viename iš laivo restoranų.
Nelemtoji sąsmauka — tarp salos ir žemyno.
“Costa Concordia” dugną tarsi peilis perplėšė granito rifas. Gelbėjimo operacijose dalyviai Italijos karinio jūrų laivyno narai tvirtino, kad skylė laive siekė ne 30, o 60—70 metrų ilgio.
Ekspertai teigia, kad kapitonas pasielgė teisingai pasukęs laivo šturvalą prie uolėtos Džiljo salos. Jeigu “Costa Concordia” būtų skendęs atviroje jūroje, aukų skaičius būtų buvęs gerokai didesnis.
Kol kas lieka neaišku, kodėl kruizinis laineris pavojingai priartėjo prie salos.
Kapitonas F.Schettino tvirtina, kad laivas užlaukė ant jūrų žemėlapiuose nepažymėto rifo.
Nelaimę matę Džiljo salos gyventojai - daugiausia žvejai - stebėjosi tuo, kad toks didelis laivas pasuko artyn uolėtos salos.
“Costa Concordia” turėjo praplaukti sąsmauka tarp salos ir žemyno. Atstumas siauriausioje vietoje čia siekia 8—9 jūrmyles. Tačiau dėl neaiškių priežaščių kruizinis laivas pasuko prie pavojingų rifų, kurių prie Džiljo — daugybė.
Ekipažo nariai teisėsaugai užsiminė, kad “Costa Crociere” laivai kartais šiek tiek nukrypsta nuo kurso — tam, kad suteiktų malonumą savo keleiviams pasigėrėti tamsoje švytinčiais Džiljo uosto žiburiais.
Vienas iš bendrovės veteranų — kapitonas iš Džiljo salos prieš daugelį metų sugalvojo šį keistą ritualą — maksimaliai priartėti prie uosto ir pasveikinti jos gyventojus sirenomis.
“Costa Concordia” ties Džiljo sala praplaukia 52 kartus per vienerius metus, mūsų bendrovės kapitonai užsimerkę žino, kur koks rifas kyšo”, — negalėjo atsistebėti “Costa Crociere” generalinis direktorius Gianni Onorato.
Jis neabejoja: “Per 64 mūsų bendrovės gyvavimo metus — “Costa “Concordia” katastrofa — pats tragiškiausias momentas”.