Tai jis pareiškė sekmadienį, po parlamento posėdžio, kuriame
buvo paskelbtas ketinimas surengti konstitucinį referendumą dėl
prezidento rinkimo procedūros pakeitimo.
„Ekspertai jau rytoj pradės rengti įstatymo projektą dėl
Konstitucijos pataisos. Dokumentas bus pateiktas Konstituciniam
teismui, po kurio išvados bus pateiktas referendumui. Mūsų nuomone,
referendumas gali įvykti iki balandžio pabaigos“, - sakė
V.Streletas žurnalistams.
Pasak jo, įstatymo pataisų esmė - „sumažinti prezidento
išrinkimo slenkstį arba rasti kitą teisėtą formulę politinei
krizei įveikti“.
„Mums reikia parengti tokią prezidento išrinkimo tvarką, kad
ateityje nebūtų tokios konstitucinės krizės. Drauge reikia
užtikrinti išrinkto prezidento teisėtumą ir atstovaujamumą. Be
to, reikia peržiūrėti kai kuriuos prezidento įgaliojimus, kad
būtų tikra parlamentinė respublika, ir atsisakyti „hibrido“ tarp
parlamentinės ir prezidentinės respublikos, kuris dabar yra“, -
sakė V.Streletas.
Pasak jo, prezidento rinkimai bus paskirti, kai įsigalios
pataisos, kurios bus pateiktos referendumui.
„Mes siekiame patobulinti politinę sistemą. Prezidento rinkimai
įvyks po referendumo, nepriklausomai nuo jo rezultatų“, - sakė
V.Streletas.
Savo ruožtu laikinai einantis prezidento pareigas Marianas Lupu
sakė, „ekspertai jau rytoj pradės rengti įstatymo projektą, kad
kuo greičiau jį būtų galima pateikti Konstituciniam teismui ir
referendumui.
„Visuomenė labai pavargo nuo politinės krizės. Mes turime
surengti referendumą, kuris leis surasti ilgalaikius sprendimus, kad
ateityje tokios krizės nepasikartotų“, - sakė M.Lupu.
Konstitucinis teismas ketvirtadienį pripažino neteisėtais
prezidento rinkimus, kurie vyko 2011 metų gruodžio 16 dieną. KT
nusprendė, kad per balsavimą buvo pažeista slapto balsavimo
procedūra, nes dalyvavę rinkimuose deputatai rodė savo balsalapius
- vieni įrodinėjo, kad balsavo už Mariano Lupu kandidatūrą, kiti
- „prieš“.
Rinkimų pripažinimu neįvykusiais Konstitucinis teismas
atšaukė ir pakartotinius rinkimus, kurie buvo paskirti sekmadienį,
sausio 15 dieną.
Moldovos Konstitucija numato, kad prezidentas išrenkamas trimis
penktadaliais deputatų balsų - 61 balsu - per du ratus. Valdantysis
Aljansas už europinę integraciją turi 59 deputatus iš 101 vietos
parlamente. Į jį įeina Moldovos liberalų demokratų partija (32
mandatai), Demokratų partija (15 mandatų ir Liberalų partija (12
mandatų). Opozicinė Komunistų partija turėjo 42 mandatus, bet
lapkričio 4 dieną trys deputatai pasitraukė iš MKP frakcijos ir
sudarė socialistų grupę. Jie pareiškė, jog dalyvaus rinkimuose,
bet balsuos tik už tai, kad prezidentu būtų išrinktas nepartinis
kandidatas.
Aljansas už europinę integraciją nesugebėjo susitarti su
komunistais ar socialistais dėl nepartinio kandidato į prezidento
postą.
Pagal įstatymus, jeigu du mėginimai žlugs ir nė vienas
kandidatas nesurinks 61 balso, parlamentas turi būti paleistas.
Parlamentui nesugebėjus išrinkti prezidento jau du kartus, 2009 ir
2010 metais parlamentas buvo paleistas ir paskirti pirmalaikiai
parlamento rinkimai.