Nauja grėsmė Izraeliui – itin religingi žydai

Pastarosiomis savaitėmis arabų šalių žiniasklaida tiesiog mirgėte mirga pranešimais apie naujausius neramumus Izraelyje.

Musulmonų apžvalgininkus itin stebino ir savotiškai džiugino netradicinis faktas, kad įtampa nesusijusi su Gazos ruožu ar palestiniečių nepriklausomybės siekiu.

„Ekstremizmo Izraelyje šaknys – ne Artimųjų Rytų musulmonų valstybėse, o pačiame Izraelyje. Šiandien smurto ir diskriminacijos vėliavnešiai – patys žydų ortodoksai”, – teigia televizija „Al Arabiya”.

Iš tiesų iki šiol kraštutinės pakraipos charedi judaizmo atstovai tiesiog nesinaudojo internetu ar mobiliaisiais telefonais, neskaitė pasaulietiškų laikraščių, nežiūrėjo televizijos.

Bet dabar, ultraortodoksų partijai „Shas” laikant premjero Benjamino Netanyahu koalicijos pamatus, religingi žydai išdrąsėjo.

Viskas prasidėjo Izraelio Bet Šemešo mieste, kuriame gyvena didelė žydų ultraortodoksų bendruomenė.

Nors įtampa tarp pasaulietiškesnės visuomenės dalies ir religingųjų žydų tvyro jau seniai, neramumais ji pratrūko, kai per televiziją buvo parodyta vienos mergaitės istorija.

Imigrantų iš Amerikos šeima save laiko moderniais ortodoksais. Bet jų duktė 8 metų Naama Margolese papasakojo, kaip yra įžeidinėjama, kai kiekvieną rytą eina į pradinę mokyklą.

Esą žydai ultraortodoksai ją yra apspjaudę ir išvadinę prostitute. Viskas dėl to, kad fanatikams užkliuvo kukli antrokės suknelė – ji neatitiko griežtesnių drabužių reikalavimų.

„Kai rytais eidavau į mokyklą, man dažnai pradėdavo skaudėti pilvą, nes labai bijojau. Jie tokie baisūs. Jie nenori, kad mes eitume į mokyklą”, – pasakojo mergaitė.

Izraelyje iškart kilo pasipiktinimo banga – ypač po to, kai buvo parodyti kadrai, kaip Naama keliaudama į mokyklą verkia.

Baisėjosi ir valdžia. Premjeras B.Netanyahu iškart patikino: „Izraelis yra demokratiška, vakarietiška, liberali valstybė, kuri bus atvira ir saugi.”

Tačiau tūkstančiai Izraelio gyventojų atkreipė dėmesį, kad Naamos atvejis – ne pavienis.

Pastaraisiais metais ultraortodoksai vis labiau kišosi į visuomeninį gyvenimą, ragindami griežčiau diegti jiems priimtinas kuklumo taisykles ar net atskirti lytis.

Pavyzdžiui, ultraortodoksai reikalauja, kad moterys segėtų ilgus sijonus ir vilkėtų iki pat viršaus užsagstytas palaidines ilgomis rankovėmis.

Ultraortodoksai netgi tikina, kad religija jiems draudžia girdėti moters balsą.

O viena moteris atskleidė, jog neseniai Bet Šemešo rajone religiniai ekstremistai per naktį išnešė visus suoliukus, kad moterys su vaikais negalėtų sėdėti gatvėje.

Pasitaikė incidentų, kai ultraortodoksų gyvenamuose rajonuose važinėjančiuose autobusuose moterims buvo liepiama sėdėti gale arba išlipti.

38 metų Rachel Weinstein vieną tokį nemalonų potyrį vadina savo Rosos Parks akimirka (amerikietė R.Parks 1955 metais atsisakė užleisti vietą autobuse baltajam keleiviui ir taip įžiebė afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimą JAV. – Red.).

Vieną gruodžio dieną Beit Šemeše gyvenanti R.Weinstein įsėdo į autobusą, važiuojantį į prekybos centrą.

Šiuo maršrutu moteris važiuoja nuolat, bet šįkart prie jos prisiartino žydas ultraortodoksas ir įsakmiai nurodė sėsti gale.

„Jau buvau pastebėjusi, kad moterys sėdi atskirai – gale. Bet man buvo ypač keista, kad nepažįstamasis kreipėsi net ne į mane, o į mano vyrą. Neva su manimi kalbėtis negalima”, – prisimena iš Niujorko į Izraelį pernai emigravusi R.Weinstein.

Ji nepakluso ir atsisėdo kelios vietos už vairuotojo: „Aš į Izraelį atvykau, kad gyvenčiau tarp draugiškų žydų, o ne tarp ekstremistų.”

Autobuse iškart kilo pykčio banga. Viena gale sėdinti moteris netgi užsipuolė R.Weinstein – esą ji elgiasi nepagarbiai.

Buvusi niujorkietė laikėsi ramiai ir, kaip ir planavo, išlipo savo stotelėje.

Bet po kelių minučių apsipylė ašaromis.

Ultraortodoksų taikiniu prieš pat Naujuosius metus tapo ne tik moterys, bet ir policininkai.

Pareigūnai, mėginę suvaldyti aistras per dviejų skirtingų – ultraortodoksų ir jų priešininkų – stovyklų demonstracijas, buvo apmėtyti kiaušiniais, akmenimis ir net „Molotovo kokteiliais”.

B.Netanyahu jau yra pažadėjęs imtis veiksmų prieš mėginimus skatinti lyčių atskyrimą ir smurtą prieš moteris.

„Moterų atskyrimas – visiškai nepriimtinas fenomenas, prieštaraujantis judaizmo ir demokratijos vertybėms”, – pabrėžė Izraelio ministras pirmininkas.

Ultraortodoksų bendruomenės lyderiai iš pradžių aiškino atsiribojantys nuo „kelių radikalų” veiksmų ir tvirtino, kad konfliktas yra išpūstas.

„Mes, be abejo, negalime nepriimti pasauliečių noro gyventi savo rajonuose kaip tik jie nori, – aiškino rabinas Shmuelis Poppenheimas. – Neperšu nei savęs, nei savo pažiūrų pasaulietinei visuomenei.”

Paniekino holokausto simbolius

Tačiau jau netrukus pasitvirtino taisyklė, kad radikalų balsas visuomet girdimas geriau.

Ultraortodoksai surengė teatralizuotus protestus prieš neva paminamas jų religines teises, kurių metu išdrįso paniekinti net holokausto simbolius.

Jie persirengė Osvencimo koncentracijos stovyklos kalinių rūbais, prisisegė geltonas šešiakampes žvaigždes ir šypsodamiesi šoko Bet Šemešo gatvėse. Į tokią protesto akciją buvo įtraukti net vaikai.

Galbūt tokios protesto formos – ir pavieniai atvejai. Bet pasaulietiškoji Izraelio dalis jau nerimauja – juk 1948 metais buvo įkurta moderni, lyčių lygybę, demokratiją užtikrinanti valstybė.

Iš tiesų Izraelis turi visus liberalios, laisvos visuomenės požymius.

Čia įstatymai – pažangūs, universitetai – aukščiausio lygio, o moterų gausu tiek paplūdimiuose, tiek versle bei politikoje.

Tačiau žydų ultraortodoksų bendruomenė auga taip greitai, kad, pasauliečių manymu, netrukus gali ne tik rengti pavienius išsišokimus, bet ir iš esmės keisti Izraelį.

Šiuo metu charedi judaizmo atstovai sudaro kiek daugiau nei 10 proc. Izraelio gyventojų. Tačiau pradinėse mokyklose jų – jau 21 proc.

Tai tik rodo, kad auga nauja, itin gausi ultraortodoksų karta. Suskaičiuota, kad religingųjų žydų bendruomenėje gimstamumo lygis daugiau nei 3 kartus viršija nusistovėjusį tarp pasauliečių.

Demografų teigimu, maždaug 2034 metais penktadalį šalies gyventojų greičiausiai sudarys būtent žydai ultraortodoksai.

O tuomet kils įvairiausių problemų – pavyzdžiui, pakis Izraelio politinis žemėlapis.

Apklausų duomenimis, charedi judaizmo atstovų pažiūros – „vanagiškos”. Jie kategoriškai prieštarauja bet kokiam teritoriniam susitarimui su palestiniečiais, aiškindami, kad Dievas pažadėjo Abraomui Izraelio žemę.

Jau dabar ultraortodoksams atstovaujančios partijos turi nemenką įtaką šalies valdančiojoje koalicijoje. Manoma, kad religingi žydai prisideda prie to, jog B.Netanyahu niekaip nesustabdo naujakurių statybų Vakarų Krante.

O jei demografinės tendencijos nesikeis, tikimybė, kad daugelis Izraelio politikų palaikys taikos sutartį, mažės kiekvienais metais.

Be to, dar pirmasis Izraelio ministras pirmininkas Davidas Ben-Gurionas mainais už rabinų paramą pažadėjo galimybę charedi judaizmo atstovams netarnauti šalies kariuomenėje.

Tokia prievolė privaloma visiems kitiems Izraelio gyventojams, tuo tarpu ultraortodoksų jaunimas beveik be išimčių renkasi seminarijas.

Armijos vadovai jau viešai nuogąstauja: jei taip ir toliau, nebus kam ginti šalies. („Haaretz”, „Newsweek”, „ABC News”, AP, LR)

Kol kas Izraelyje daugiausia piktinamasi ultraortodoksų požiūriu į moterų teises. Tačiau jau pastebima, koks menkas yra charedi judaizmo atstovų indėlis į šalies ekonomiką.

Daugelis ultraortodoksų darbo net neieško – jie atsidavę religinėms studijoms. Bet tikriausiai ir nesugebėtų susirasti, nes jų išsilavinimas neatitinka lygio, būtino šiuolaikinėje kapitalistinėje valstybėje.

Matematikos, chemijos ar fizikos ultraortodoksai mokosi tik pradinėje mokykloje. Bet net ir joje 70 proc. laiko nagrinėjami religiniai tekstai – Talmudas ir Tora.

Nenuostabu, kad šiuo metu maždaug 65 proc. darbingo amžiaus ultraortodoksų neturi darbo. Daugiau nei 60 proc. šios bendruomenės narių gyvena už skurdo ribų, nors skursta tik 12 proc. pasauliečių.

Izraelyje skurstančioms šeimoms taikomos didžiulės, net 90 proc. siekiančios, mokesčių lengvatos.

Tad pasauliečiai liūdnai juokauja: „Trečdalis izraeliečių tarnauja kariuomenėje, trečdalis dirba ir trečdalis moka mokesčius. Bet tai – tas pats trečdalis.”

„Galima neabejoti, kad ilgainiui Izraelio visuomenė bus skurdesnė, ne tokia išsilavinusi ir radikalesnė”, – įsitikinęs Tel Avivo universiteto ekonomistas Danas Ben-Davidas.