Pranešime teigiama, kad Mostafa
Ahmadi-Roshanas nužudymas buvo panašus į vaizduojamus „filmuose apie
šnipinėjimą“: operacija buvo planuojama daugelį mėnesių,
intensyviai sekant auką ir renkant informaciją.
„The Sunday Times“ citavo neįvardintą Izraelio šaltinį, kuris
teigė, kad po nužudymo turėtų eiti karinis puolimas, dėl kurio
Iranui būtų sunkiau atstatyti branduolinę infrastruktūrą, jei ši
būtų subombarduota.
Dienraštyje rašoma, kad nedidelės Izraelio „Mossad“ agentų
grupės atidžiai stebėjo vietoves Teherane, kurios buvo laikomos
svarbiomis M. A.Roshano nužudymui.
„Klaidos netoleruojamos. Iš esmės bet kokia klaida kelia grėsmę
agentų gyvybėms ir didina tarptautinio skandalo riziką“, - sakė
šaltinis Izraelyje.
Pasak „The Sunday Times“, agentai iš netoliese esančiame name
įrengto kambario stebėjo į darbą vykti besiruošiantį 32 metų M. A.
Roshaną. Izraelio agentai taip pat stebėjo miesto centre esančios
Irano žvalgybos būstinės įėjimą ir pastebėjo bėgančius žmones ir
keletą automobilių. Paskui juos į netoliese esančias gatves skubėjo
policijos ekipažai. Kitas agentas, kuris stebėjo Teherano policijos
ir saugumo pajėgų susisiekimą radijo bangomis, sakė, kad tuo metu
bendravimo aktyvumas buvo padidėjęs, rašoma dienraštyje.
Teigiama, kad M.A.Roshano asmens sargybinis vežė jį į urano
sodrinimo gamyklą Natanze, kurioje mokslininkas ėjo direktoriaus
pareigas. Tuomet užsimaskavęs motociklininkas prasibrovė pro eismą
ir prie automobilio pritvirtino bombą, kuri buvo pagaminta taip,
kad stipriausias smūgis tektų keleiviui.
JAV atmetė, kad yra kaip nors susijusios su nužudymu.
„Mes niekaip nesusiję su nužudymu“, - sakė JAV gynybos
sekretorius Leonas Panetta, bet užsiminė, kad įtaria,
kas tai padarė.
Pasak britų dienraščio, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų
ministerija taip pat pareiškė, kad šalis „niekaip nesusijusi“ su
išpuoliu.
Per pastaruosius metus buvo nužudyti keli Irano mokslininkai,
susiję su branduoline veikla.