Jei referendumas įvyks, yra tam tikrų grėsmių, kad Latvijos valstybingumo pagrindai gali būti pakeisti, antradienį interviu televizijai sakė ministras Gaidis Berzinis.
Pasak jo, daug žmonių referendume nedalyvautų, o kiti nesuprastų jo klausimo. Pakeisti šalies valstybingumo pagrindus yra visiškai kas kita, nei išreikšti asmenišką nuomonę, sakė ministras.
G. Berzinis mano, kad, nei jei rusų kalba netaps antra valstybine kalba Latvijoje, diskusijos šiuo klausimu tęsis.
Praėjusią savaitę Konstitucinis teismas gavo valdančiųjų Saeimos partijų narių peticiją, kuriame ginčijamas numatomo rengti referendumo teisėtumas ir prašoma jį atšaukti.
Pernai iniciatoriams surinkus reikiamą kiekį parašų, Saeima privalėjo paskelbti referendumą. Jis numatytas vasario 18 dieną.
Referendumo iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 10 proc. visų rinkėjų balsų.
Galiojančiais pripažinti 187278 parašai, o tai yra 12,14 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų.
Maždaug 44 proc. Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Beveik 16 proc. jų neturi Latvijos pilietybės ir todėl negali nei dalyvauti rinkimuose, nei dirbti valstybės struktūrose.
Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų. Latvijoje gyvena apie 600 tūkstančių rusų.
Mažai kas abejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tačiau baiminamasi, kad visas šis procesas tik dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę.
Referendumas kainuos maždaug 1,7 mln. latų (8,4 mln. litų).