O.Tymošenka pareiškė, kad buvo priverstas palikti Ukrainą dėl dabartinės šalies valdžios veiksmų. Jis esą bijąs, jog spaudimas stiprės visai buvusios premjerės, nuteistos kalėti septynerius metus, šeimai.
Šie nuogąstavimai turi pagrindo. Dabartinė šalies valdžia kuo toliau, tuo labiau stiprina spaudimą opozicijai, ir buvusios premjerės šeima bei politiniai sąjungininkai negali jaustis saugiai.
Tačiau Čekijos ambasada Kijeve pareiškė, kad prieglobsčio arba apsaugos suteikimas O.Tymošenkai nebūtinai turi politines priežastis, mat jis niekada nebuvo politikas.
Ukrainos valdžia teigia, kad O.Tymošenka lieka Čekijoje dėl verslo interesų ir baimindamasis, jog vėl gali patekti už grotų už tikrus ar tariamus finansinius pažeidimus.
Prieštaringa reputacija
Šis vyras iš tiesų nėra naujai atvykęs į Čekiją. Jau senokai O.Tymošenka yra čia veikiančios firmos „International Industrial Projects” vienas savininkų.
Maža to, prieš kurį laiką O.Tymošenka sėdėjo kalėjime už tariamas finansines machinacijas, todėl jam besąlygiškai suteikti kankinio vardą būtų naivoka.
Tačiau tokie biografijos faktai neturėtų stebinti – jis atvyko iš šalies, kurioje net prezidentas Viktoras Janukovyčius kurį laiką sėdėjo kalėjime už kriminalinius nusikaltimus.
Dabar O.Tymošenka tvirtina užsiimsiąs ir politine veikla. Jis žada Čekijoje įkurti nevyriausybinę organizaciją, kuri stebėtų žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje ir apie juos informuotų pasaulio bendruomenę.
Žodžiu, prieglobsčio Čekijoje prašantis verslininkas pats yra prieštaringos reputacijos, tačiau ketina siekti, kad Ukraina būtų vakarietiškesnė.
J.Tymošenko – lyg simbolis
Tačiau O.Tymošenkos prieglobsčio Čekijoje istorija yra tik menkas atspindys tų procesų, kurie vyksta Ukrainoje.
Buvusios Ukrainos premjerės J.Tymošenko įkalinimas, visuotinai Vakaruose laikomas politiniu susidorojimu, stumia Ukrainą į politinę aklavietę.
Būtent dėl J.Tymošenko įkalinimo Kijevui nepavyko pasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, kuri Ukrainai yra būtina, jei ji rimtai siekia integruotis į Vakarų struktūras.
Visiems aišku, kad ne dujų kaina yra pagrindinė J.Tymošenko įkalinimo priežastis.
Per praėjusius prezidento rinkimus J.Tymošenko vos keliais procentais pralaimėjo V.Janukovyčiui, todėl jis trumparegiškai daro ir darys viską, kad jo konkurentė ilsėtųsi už grotų, o ne mestų jam iššūkį per būsimus prezidento rinkimus ir dalyvautų rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.
V.Janukovyčiui nelengva
Sociologinės apklausos rodo, kad rinkėjų parama J.Tymošenko ir jos politinei partijai „Tėvynė” didėja. Gruodžio pradžioje 16 procentų apklaustųjų pareiškė, kad per prezidento rinkimus balsuotų už J.Tymošenko.
Už V.Janukovyčių savo balsus atiduotų 13 procentų. Buvęs Ukrainos parlamento pirmininkas Arsenijus Jaceniukas gautų beveik 11 procentų rinkėjų paramą.
V.Janukovyčius turėtų būti susirūpinęs savo populiarumu, bet mažai tikėtina, kad jis bandytų atleisti varžtus vis labiau autoritarine tampančioje Ukrainoje.
Greičiau priešingai – varžtai veržiami vis labiau ir tikėtina, kad rinkimus bus bandoma laimėti ne tik pasitelkus administracines priemones, bet ir klastojant jų rezultatus.
Kriminalinę praeitį turinčiam, geram pokerio žaidėjui V.Janukovyčiui tokios priemonės nebus atstumiančios ar nepriimtinos.
Tačiau politika ir ekonomika nėra lošimas kortomis. Šalies ūkio padėtis blogėja. Auga ir visuomenės nepasitenkinimas. Du trečdaliai apklaustųjų mano, kad 2011 metais šalies ekonominė padėtis pablogėjo. Net 52 procentai teigia esą pasiruošę protestuoti. Beveik 60 procentų tvirtina neremią dabartinės valdžios.
Rusijos spaudimas stiprėja
Tuo tarpu V.Janukovyčius pagal savo sugalvotas taisykles blefuodamas žaidžia pokerį su ES ir Rusija. Jis siekia to, kas neįmanoma – kokia nors forma šlietis prie ES, bet tuo pat metu šantažuoti Vakarus dalyvavimu Rusijos kuriamose ekonominėse ir politinėse struktūrose.
Tiesa, būti visur vienu metu nesiseka. Kremlius nedviprasmiškai pareiškė, jog Ukraina turi pasirinkti arba ūkinį suartėjimą su Rusija, arba su Europos Sąjunga.
Šiuo metu Ukrainos ir Rusijos santykiai blogėja. Kremlius siekia, kad Ukraina monopolininkui „Gazprom” perleistų dujotiekius, kuriais per šalį į Vakarus eksportuojamos dujos.
Kijevas, bent jau kol kas, atsisako tai daryti. Rusija grasina, kad, atsisakius žengti šį „integracinį” žingsnį, ji ties dujotiekį į Vakarus, aplenkiantį Ukrainą. Jeigu Ukrainos ir Rusijos politikams nepavyks susitarti, gresia naujas „dujų karas”.
Pasirinkti vis tiek teks
Didelės paramos iš Vakarų Ukraina nesulauks, nes V.Janukovyčiaus veiksmai stipriai atšaldė Kijevo santykius su Briuseliu. ES šiuo metu palankiau žvelgia į bendradarbiavimą su Gruzija ir Moldova nei su Ukraina.
Be to, ūkio ir struktūrinė krizė labai atvėsino ES norus plėsti Sąjungą į Rytus. Tik labai aktyvūs Ukrainos siekiai atitikti Sąjungos demokratines ir žmogaus teisių normas gali pakeisti Briuselio nuostatas.
Tačiau tokio noro nėra, o asmeninės V.Janukovyčiaus ambicijos ir baimės rodo, kad šiam norui beveik nėra galimybių atsirasti.
Vis dėlto neišvengiamai artėjanti ūkio krizė privers Ukrainą rinktis, o V.Janukovyčių baigti blefuoti: atverti kortas ir galų gale pareikšti, kur eina Ukraina – į Vakarus ar į Rytus.