Kol kas prie 450 milijonų eurų vertinamo laivo zuja gelbėtojai – jie dar tikisi 1500 kabinų rasti gyvų žmonių. Įtampą padidino vakar pasirodęs pranešimas, kad iš viso tebėra dingę 24 asmenys. Anksčiau skelbta, kad dingusiųjų buvo 16. Žuvusiųjų skaičius vakar išaugo iki 11, nes rasti dar penki kūnai.
Tačiau vis dažniau pareigūnų mintys sukasi ir apie tai, kaip reikės gelbėti patį laivą. Imtis skubių veiksmų jiems tenka vien todėl, kad vakar prabilta apie ekologinės katastrofos grėsmę.
Kas teka iš laivo?
Pirmosiomis dienomis po nelaimės „Costa Concordia” keleivių gelbėjimo darbams jūra netrukdė, bet pirmadienį kilo audra. Bangos ėmė judinti laivą.
Dėl audringos jūros į švarius vandenis, kurie yra delfinų ir banginių draustinis, gali išsilieti degalai, o jų laive buvo daugiau nei 2000 tonų. Juo labiau kad iš „Costa Concordia” jau pradėjo tekėti kažkoks skystis, tačiau neaišku, ar tai degalai.
Jeigu išsilietų būtent jie, tai būtų katastrofa saugomam Toskanos salynui priklausančiai Džiljo salai – ji yra populiari nardymo su akvalangais vieta.
Įmanomi įvairūs scenarijai
Tuo tarpu laivų gelbėjimo specialistai tragedijos vietoje aptarinėja įvairius laivo gelbėjimo būdus.
„Tiktai kelios laivų gelbėjimo kompanijos gali susidoroti su tokiu dideliu darbu. Laivai gelbėjami visą laiką, bet jūs to negirdite. Tie atvejai nebūna tokie įspūdingi kaip šis”, – aiškino Tarptautinės laivų gelbėjimo sąjungos generalinis sekretorius Mike’as Lacey.
Jo teigimu, „Costa Concordia” gali būti bandoma visiškai pataisyti. Nors šis kruizinis laivas ir yra įspūdingo dydžio, jis nepalyginamas su tanklaiviais ar krovininiais laivais.
Tačiau neatmetama, kad laivui padaryta tokia didelė žala, jog jį teliks supjaustyti dalimis ir atiduoti į metalo laužą.
Anot M.Lacey, pirmiausia bus siekiama išsiaiškinti, kiek žalos laivo korpusui padarė uolos, ant kurių jis užplaukė. Jau akivaizdžiai matyti žala tai laivo daliai, kuri išlindusi iš vandens. M.Lacey neabejoja, kad žalos negalėjo išvengti ir po vandeniu panirusi dalis.
Pasamdė garsią kompaniją
Laivą eksploatuojanti bendrovė „Costa Crociere” jau pasamdė vieną garsiausių pasaulyje laivų gelbėjimo kompanijų „Smit Internationale” iš Nyderlandų, kad ji pašalintų „Costa Concordia” ir saugiai išpumpuotų degalus.
Ši kompanija užtikrino ir naftos gavybos platformų saugumą po uragano „Katrina”.
Ekspertai mano, kad nerimą keliantys „Costa Concordia” degalai gali būti išpumpuoti iš laivo į mažus pakrantės tanklaivius. Kadangi laivas apvirto netoli salos, gali būti naudojami ir benzinvežiai.
Penktadienio vakarą pradėjęs skęsti laivas gali būti pakeltas naudojantis vadinamosiomis oro pagalvėmis. Jas padėti po dešiniuoju laivo bortu galėtų narai. Pagalvės būtų pripūstos, o vėliau laivas išvilktas ir pakeltas į reikiamą poziciją.
Tai senas laivų gelbėjimo metodas. Anot M.Lacey, tokių pat veiksmų griebtasi 1987 metais, kai apvirto keltas „Herald of Free Enterprise”. Tačiau šio laivo dydis sudarė tik ketvirtadalį „Costa Concordia” dydžio.
Ką daryti su skyle?
Nerimą ekspertams kelia ir į uostą atsisukusioje laivo pusėje žiojinti 48,8 metro pločio skylė. Žurnalo „International Tug & OSV” redaktorius Dawnas Gormanas sako, kad mažesnes pažeistas laivo vietas galima užlopyti specialiai iš plieno pagamintu lopiniu.
„Tačiau ar įmanoma tai padaryti, kai žala tokio dydžio, nežinau”, – sakė D.Gormanas. Jeigu vis dėlto skylę pavyktų užlopyti, tuomet reikėtų išpumpuoti vandenį ir stabilizuoti laivą. O tai, eksperto teigimu, labai ilgas procesas.
Taip pat labai svarbu iš laivo pašalinti didžiulį kiekį maisto, nes jis pradės dvokti.
Reikės bandyti surinkti ir keleivių kabinose likusius daiktus.