Šalies prezidentas suomiams – tarsi tautos tėvas arba motina

Sausio viduryje Helsinkis toks, koks būna visą žiemą, – tylus ir be galo šaltas. Nepasakytum, kad šalyje jau kelis mėnesius vyksta įnirtinga prezidento rinkimų kampanija. Nors pirmasis turas – jau rytoj.

Kokio prezidento, pakeisiančio nuo 2000 metų šį postą užimančią šalyje kone visuotinai mylimą Tarją Halonen, reikia Suomijai?

Tokio kaip žaliasis Pekka Haavisto, kuris neslepia savo homoseksualumo ir labiau nerimauja, kad rinkėjai išsigąs ne gėjaus, o būtent Žaliųjų partijos atstovo?

O gal tokio kaip Timo Soini, kuris lyg kometa įsiveržė į Suomijos politiką ir su savo partija „Tikrieji suomiai” pernai netgi laimėjo parlamento rinkimus, nors po to sumaniai atsitraukė į opoziciją?

Abu šie kandidatai, be abejo, neslepia savo noro patekti į antrąjį rinkimų turą. Tiesa, tikrai ne laimėti.

Mat jau nuo vasaros aiškus visuomenės nuomonės apklausų lyderis – buvęs finansų ministras Sauli Niinistö.

Jį palaiko apie 40 proc. rinkėjų, kurie tikisi, kad antrojo balsavimo galbūt net neprireiks.

63 metų S.Niinistö sėkmės paslaptis – puikus ekonomikos išmanymas. Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis vadovavo Suomijos finansų ministerijai ir bene labiausiai prisidėjo prie to, kad šalyje ilgainiui būtų įvestas euras.

O kadangi kalbos Europoje šiuo metu ir sukasi tik apie eurą ir iškilusią grėsmę bendros valiutos ateičiai, suomius ramina nuoseklus S.Niinistö tonas.

Jis užtikrintai kartoja, kad Suomija tiesiog privalo paremti į bėdą patekusias kitas euro zonos šalis ir siekti, jog jos nuo šiol kruopščiai laikytųsi fiskalinės drausmės ir stengtųsi pažaboti biudžeto deficitą.

Didžiulė patirtis ir puikus finansų politikos išmanymas – tokios formulės, regis, užtenka, kad S.Niinistö prieš pat rinkimus remtų vos kiek mažiau nei pusė šalies rinkėjų.

Suomiams, atrodo, net nesvarbu, kad šalies ekonominė politika – vyriausybės reikalas. Prezidentas niekada negalėjo ir negalės priimti sprendimų dėl šalies biudžeto paskirstymo.

„S.Niinistö yra gana nuobodus. Klausantis jo išties galima užmigti. Bet jis populiarus dėl to, kad yra neprilygstamas ekonomikos ekspertas, – „Lietuvos rytui” tvirtino Turku universiteto analitikas Erkka Railo. – Žmonės tiki, jog Suomija nebus skriaudžiama, jei S.Niinistö taps prezidentu.”

Valdančiosios Nacionalinės koalicijos partijos iškeltas kandidatas per rinkimų debatus iš tiesų kalba nedaug – tik tiek, kad pasirodytų nesantis pasipūtęs.

„Matydamas tokius savo reitingus S.Niinistö vengia rizikos. Jis nenori pasakyti kokios nors nesąmonės. Ir tai, regis, padeda”, – teigė Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE žinių tarnybos redaktorius Jouni Kemppainenas.

Svajonių varžovo nenumatė

Iš arti S.Niinistö iš tiesų atrodo nuobodokas. Mintis apie krizę euro zonoje jis dėsto kone žiovaudamas.

„Jei žinočiau, kur yra išėjimas iš krizės, būčiau tikras išminčius. Bet manau, kad reikia atkirsti Graikijos problemas ir neleisti joms išplisti, – kukliai kartoja žmogus, prieš keliolika metų garsėjęs griežtumu ir gebėjimu pasakyti „ne”. – Tuomet viskas bus gerai.”

„Bet juk problemos jau pasiekė ir kitas šalis Pietų Europoje – Portugaliją, Ispaniją, Italiją. Ar situaciją dar galima suvaldyti?” – paklausiau S.Niinistö.

„Tikrai taip. Euras nežlugo, tai galiu pasakyti net dabar. Aš visa širdimi pasisakau už tolesnę ES integraciją”, – pavargusią šypseną išspaudžia pagrindinis rinkimų favoritas.

Ir tuoj pat atsiprašo: „Jėgos senka tikrai greitai. Kampanija trunka jau tris mėnesius, o rinkėjams rūpi viskas. Net tai, kam negalėsiu padaryti jokios įtakos.”

1995-aisiais per avariją žuvo jo žmona, o 2004-aisiais jis pats vos nežuvo Tailande, kai šios šalies krantus užliejo didžiulė cunamio banga.

Ar jis užtikrintas savo pergale? Galbūt net per pirmąjį rinkimų turą?

„Aš tiesiog džiaugiuosi, kad mano šalininkai ir toliau mane remia. Svajonių varžovas antrajame rate? Tokio nėra. O jeigu ir būtų, nesakyčiau”, – nukerta S.Niinistö, regis, įsitikinęs galutine savo sėkme.

Vis dėlto pagrindiniai jo varžovai tuo nėra tokie tikri.

Žaliesiems atstovaujanti kylanti Suomijos politikos žvaigždė P.Haavisto ir Centro partijos kandidatas Paavo Väyrynenas įsitikinę, kad antrasis turas bus. Ir bus itin atkaklus.

„Viskas labai paprasta: antrojo turo atveju iš kovos iškritusių kandidatų parama atiteks vienam iš dviejų. O S.Niinistö rėmėjų pastaruoju metu ne daugėja, o, atvirkščiai, po truputį mažėja”, – tvirtino P.Haavisto.

Pastarosiomis savaitėmis puikiai pasirodęs debatuose televizijoje, jis staigiai šovė į viršų reitingų lentelėse ir dabar yra bene realiausias pretendentas mesti iššūkį S.Niinistö antrajame rinkimų rate.

Beveik visą karjerą karštuosiuose taškuose – Sudane, Somalyje, palestiniečių teritorijose, Liberijoje – Suomijos vyriausybei ir Jungtinėms Tautoms dirbęs 53 metų P.Haavisto tikisi, kad rinkėjams bus nesvarbi jo lytinė orientacija.

2002 metais Misteriu Afrika Suomijoje pramintas P.Haavisto įregistravo civilinę partnerystę su Antonio Floresu, kuris yra kilęs iš Ekvadoro. Dabar pora kartu mielai rodosi daugelyje rinkimų kampanijos renginių.

„Jei atvirai, labiau nerimauju, kad žmonėms nepatiks, jog priklausau žaliesiems.

Vienas studentas man pasakė: „Taip, jūs gėjus, bet tai man nerūpi. Bet jūs žaliasis?! Dabar jau nežinau, ar už jus balsuosiu”, – juokėsi P.Haavisto.

Bet ir tai svarbu ne visiems. Kavinaitėje Hemenlinos mieste pirmadienį rinkėjus priėmęs politikas buvo tiesiog apsuptas jaunimo, godžiai gaudančio kiekvieną jo žodį.

Po renginio su žurnalistais susitikęs P.Haavisto šypsodamasis pareiškė: „Matote? Atėjo tiek daug jaunų žmonių. Manau, kad aš jiems reiškiu atvirą, europietišką Suomiją.”

„Be to, kampanijos metu mes stengiamės pakeisti žaliųjų, kaip aršių aplinkosaugos aktyvistų, įvaizdį. Pavyzdžiui, aną savaitę Pekka lankėsi skerdykloje, dar anksčiau – kailių perdirbimo įmonėje”, – pridūrė vienas P.Haavisto padėjėjų.

Visai kitoks Centro partijos atstovas Paavo Väyrynenas. 65 metų politikos veteranas pernai nesugebėjo patekti į Suomijos parlamentą ir jau buvo nurašytas.

Tačiau pasitelkęs agresyvią antieuropietišką retoriką jis grįžo visu smarkumu.

Jau dukart prezidento rinkimuose dalyvavęs P.Väyrynenas šįkart žaidžia Suomijos neutralumo korta. Susitikimuose su rinkėjais jis kartoja, kad šaliai reikia išstoti iš euro zonos ir grįžti prie markės.

P.Väyrynenas taip pat netgi yra pareiškęs, kad Suomija turėtų apskritai palikti ES.

„Jis šioje kampanijoje atrodo tarsi atkeliavęs iš praeities, bet daliai rinkėjų tai yra visai priimtina. Be to, Paavo daug keliauja po šalį ir kala suomiams į galvą savo tiesas”, – svarstė YLE žurnalistas Jari Korkki.

Tuo tarpu pernai per parlamento rinkimus sužibėjusiam Timo Soini, regis, populistiniai pareiškimai nebepadeda – jis jau anksčiau atsiliko nuo pirmaujančiųjų trijulės ir į antrąjį rinkimų ratą nebepretenduoja.

Parlamento rinkimus laimėję ir į opoziciją atsitraukę „Tikrieji suomiai” netgi pasivadino tiesiog „Suomiais”.

Mat šalies gyventojams visai pagrįstai iškilo klausimas, kurie suomiai tikri, o kurie ne.

Tačiau apklausos rodo, kad už T.Soini vis tiek balsuotų vos 9 proc. rinkėjų. Negana to, jo reitingai pastarosiomis savaitėmis nuosekliai smuko.

Tiesa, atrodo, kad T.Soini tai visiškai nesvarbu. Mat būtent apie jo asmenybę dažniausiai sukasi daugelio kitų kandidatų kalbos, būtent jo, daugelio manymu, paviršutiniškos idėjos nuolat narpliojamos.

„Mes nuolatos stengiamės priversti jį paaiškinti, ką jis turi omenyje. Priversti jį kalbėti, pagrįsti savo nuomonę”, – nejučia daugiskaita prabyla Eva Biaudet, į rinkimus einanti su lyčių lygybės vėliava.

Ar tai reiškia, kad kiti kandidatai viešai tarsi komanda atakuoja T.Soini?

„Taip, galima pastebėti tokią tendenciją, ypač per debatus televizijoje. Bet visi jie atsargūs, T.Soini puolamas pavieniui.

Kitu atveju jam būtų labai lengva vaidinti auką, o suomiai visuomet užjaučia aukas, ypač politikoje”, – kalbėjo J.Korkki.

T.Soini iš tiesų nevengia pabrėžti, kad šiaip jis yra kur kas geresnis žmogus ir politikas, nei jį pateikia kiti kandidatai ar netgi apskritai Suomijos žiniasklaida.

Nors tiek „Suomių” vadovas, tiek kai kurie partijos nariai jau pasižymėjo gana agresyviais, kone rasistiniais pareiškimais, T.Soini išsyk prieštarauja.

„Aš – rasistas? Tikrai ne, bet manęs to niekas neklausia.

Už „Suomius” pernai balsavo pusė milijono suomių. Ką, visi jie rasistai? Tiesą sakant, jeigu reikia, galiu kiekvieną rytą po maldų išplatinti pranešimą spaudai: „Aš – ne rasistas”, – tvirtina politikas.

Trumpai pasimuistęs, T.Soini neiškenčia ir priduria: „Taip, taip, aš dar ir katalikas. Mūsų čia, Suomijoje, 11 tūkstančių – esame engiama mažuma.”

Tačiau T.Soini myli Suomiją. Myli taip, kad savo begalinę meilę šaliai demonstruoja kiekvieną pasitaikiusią akimirką.

Per rinkimų kampaniją jis visuomet susitinka su žurnalistais ryšėdamas baltos ir mėlynos spalvos šaliką. Tiesa, toks jo patriotizmas – ne paprastas.

„Žinote, ką reiškia šitas šalikas? – manęs paklausia T.Soini. – Mano aistrą Anglijos futbolo klubui „Milwall”.

Už šią komandą sergu nuo 1976 metų lapkričio 13 dienos, kai per Suomijos televiziją rodė „Milwall” ir „Luton” klubų rungtynes.

Tuomet išvydau, kad „Milwall” spalvos yra mėlyna ir balta – tokios kaip ir Suomijos vėliavos.

Nuo to laiko esu tvirtai apsisprendęs, kuri komanda mano mėgstamiausia.”

O štai ir tiesioginės meilės Suomijai pliūpsnis: „Kaip galima jos nemylėti? Juk pažiūrėkite į žemėlapį – Suomijos kontūrai lyg merginos.”

„T.Soini rinkimų kampanija tikrai išskirtinė. Jis puikiai jaučia žmogų, – pripažino J.Kemppainenas. – Bet jis supranta, kad nelaimės, todėl jo kampanija jau yra kitų – ne prezidento rinkimų. Kažin ar Timo nori būti prezidentas.”

Kad pagrindinis rinkimų favoritas ir greičiausiai būsimas laimėtojas yra S.Niinistö, suvokia ir kiti kandidatai. Taip pat ir rinkėjai.

Helsinkio gatvėse artėjančio balsavimo ženklų beveik nematyti. Nešmėžuoja kandidatų plakatai, o ant autobusų ar tramvajų reklamuojasi bene vienintelė E.Biaudet, kurios galimybės vertinamos minimaliai.

„Rinkimai? Teisingai! Buvau visai pamiršusi... Už ką žadu balsuoti? Oi, kad aš jų nepažįstu”, – net sutriko vienoje kavinėje padavėja dirbanti Eeva.

„Nepamirškite – laikai pasikeitė. Rinkimai iš gatvių persikėlė į internetą. Visi kandidatai aktyvūs tokiuose socialiniuose tinklalapiuose kaip „Facebook”, – teigė J.Korkki.

Anot YLE žurnalisto, 70-metis Paavo Lipponenas, buvęs ilgametis Suomijos premjeras, dar prieš keturis mėnesius vis kartojo: „Aš nesuprantu, kas yra „Facebook”, ir nesuprantu tų, kurie naudojasi „Facebook”.

Bet dabar jau ir P.Lipponenas – visavertis „Facebook” narys.

„Tik akivaizdu, kad klaviatūra barškina ne jis, o kažkuris jo padėjėjas”, – juokėsi J.Korkki.

Vis dėlto net krikštas socialiniuose tinkluose P.Lipponenui nebepadės – apklausos šią savaitę rodė, kad už buvusį ilgametį Suomijos premjerą balsuos vos 5 proc. rinkėjų. Kodėl?

Anot analitikų, P.Lipponenas daugeliui suomių jau atrodo per senas.

Jam jau dabar 70 metų, o kadencijos pabaigoje būtų 76-eri.

„Be to, prieš 2–3 metus Mozė, kaip mes jį vadiname, viešai pareiškė, kad savo laiką jau atitarnavo ir daugiau į politiką nebelįs. Betpernai P.Lipponeno nuomonė staiga pasikeitė, ir suomiams tai nepatiko. Pažadus reikia tesėti”, – svarstė naujienų agentūros STT politikos naujienų redaktorė Johanna Vesikallio.

Galiausiai Suomija mano turinti puikią alternatyvą – P.Lipponeno vyriausybėje finansų ministru dirbusį ir į ekspremjerą net manieromis panašų S.Niinistö.

„Suomiams reikia naujo šalies tėvo, koks buvo P.Lipponenas. Šalis turėjo ir mamą – T.Halonen, o šiuo metu į naująjį tėvą panašiausias būtent S.Niinistö”, – teigė J.Kemppainenas.

Sauli Niinistö (63 m.) Valdančiosios Nacionalinės koalicijos partijos iškeltas kandidatas yra labiausiai patyręs ekonomikos ir finansų srityje, prieš dešimtmetį dirbęs Suomijos finansų ministru. Pagal išsilavinimą – teisininkas. Apklausų duomenimis, jį remia apie 39 proc. rinkėjų.

Pekka Haavisto (53 m.) Žaliesiems atstovaujantis kandidatas yra vadovavęs ir Europos žaliųjų partijai. Jis buvo pirmasis žaliasis ministras Europoje. Remia 17 proc. rinkėjų.

Paavo Väyrynenas (65 m.) Centro partijos pirmininkas jau dukart dalyvavo prezidento rinkimuose, abusyk – nesėkmingai. Pernai jis buvo neišrinktas į parlamentą, bet dėl antieuropietiškos retorikos vėl išpopuliarėjo. Remia 17 proc. rinkėjų.

Timo Soini (49 m.) Populistinės „Suomių” partijos lyderis vadinamas kometa Suomijos politikoje. Jis garsėja paviršutiniškais, bet rinkėjams patraukliais pareiškimais ir labai mėgsta juokauti. Ypač apie esą žlungantį eurą. Remia 9 proc. rinkėjų.

Paavo Lipponenas (70 m.) Į reitingų dugną nusiritusios Socialdemokratų partijos atstovas yra vyriausias kandidatas. 1995–2003 metais jis užėmė Suomijos premjero postą ir vairavo šalį ekonominio pakilimo laikotarpiu. Remia 6 proc. rinkėjų.

Paavo Arhinmaki (34 m.) Šis kandidatas jauniausias. Kairiųjų aljanso atstovas pasižymi radikaliomis kalbomis ir abejingumu kultūrai – pernai rudenį vietoj Helsinkio muzikos centro atidarymo jis pasirinko krepšinio rungtynes. Remia 6 proc. rinkėjų.

Sari Essayah (44 m.) Krikščionių demokratų atstovė geriausiai žinoma dėl savo laimėjimų sporto pasaulyje. 1993-iaisiais ji laimėjo pasaulio, o po metų – Europos sportinio ėjimo čempionatą 10 kilometrų distancijoje. Remia 3 proc. rinkėjų.

Eva Biaudet (50 m.) Liberali politikė, kurios kandidatūrą iškėlė Suomijoje veikianti Švedijos liaudies partija, priklauso švedų tautinei mažumai. Ji šiuo metu yra Suomijos mažumų ombudsmenė. Remia 2 proc. rinkėjų.