Apklausos rodė, kad maždaug 60 proc. kroatų pritaria stojimui į
ES, tad ši buvusi Jugoslavijos respublika į Bendriją galėtų
įstoti jau 2013 metais.
Rinkimų apylinkės visoje šalyje buvo atidarytos 6 val.
Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir bus uždarytos po 12 valandų -
18 val. Grinvičo laiku. Pirmuosius dalinius rezultatus rinkimų
komisija turi paskelbti 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku.
Kroatijos lyderiai sako, kad stojimas į ES buvo strateginis
Zagrebo tikslas nuo pat nepriklausomybės paskelbimo ir 1991-1995
metų karo su maištavusiais serbais.
Be to, lyderių teigimu, narystė ES įtvirtintų Kroatijos
atsiskyrimą nuo neramaus Balkanų regiono.
Narystės ES svarba yra vienas nedaugelio klausimų, dėl kurių
sutaria visos didžiosios politinės partijos.
Iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija jau
yra ES narė, tačiau įstoti į Bendriją taip pat siekia Serbija,
Juodkalnija, Makedonija ir Bosnija.
„Balsuosiu už ES, nes tikiu, kad tai gerai Kroatijai, tai
suteikia galimybę ... Kroatijos žmonėms tinkamai plėtotis“, -
balsavimo išvakarėse per nacionalinę televiziją sakė premjeras
Zoranas Milanovičius.
Prezidentas Ivo Josipovičius būsimą
referendumo rezultatą pavadino „vienu svarbiausių sprendimų per
visą Kroatijos istoriją“.
Kad būtų pritarta narystei ES, referendume reikia paprastos
balsų daugumos, nesvarbu, koks bus rinkėjų aktyvumas.
10-ajame dešimtmetyje, kai kitos pokomunistinės valstybės
centrinėje ir Rytų Europoje stiprino savo demokratijas ir judėjo
integracijos į ES link, Kroatijos aspiracijas dėl Bendrijos stabdė
1991-1995 metų karas ir jo palikimas.
Tik 2000-aisiais išrinkus proeuropietiškus lyderius Kroatija
virto tikra parlamentine demokratija, galinčia siekti kandidatės į
ES statuso.
Tačiau ilgos ir dažnai sunkios derybos dėl stojimo, kurios
prasidėjo 2005 metais, prislopino entuziazmą dėl ES.
Daugelis Briuselio nustatytų kriterijų, pirmiausia -
visapusiškas bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų (JT) karo
nusikaltimų tribunolu, buvo laikomi tam tikra šantažo forma ir
dalykais, prieštaraujančiais nacionaliniams interesams.
Šeštadienį vakare buvęs generolas Ante Gotovina, kurio slapstymasis nuo JT tribunolo trukdė Kroatijos
narystės ES siekiui, netikėtai paragino piliečius balsuoti „taip“.
A.Gotovina, kurį daugelis kroatų vis dar laiko nacionaliniu
didvyriu, sėdi Hagoje įsikūrusio tribunolo kalėjime - pernai jis
buvo nuteistas kalėti 24 metus. Jam skirtas nuosprendis Kroatijoje
sukėlė antieuropietiškų nuotaikų bangą.
Dabartinė Bendrijos ekonominė krizė dar labiau sumažino
paramą narystei, tad daugeliui kroatų sekmadienio balsavimas bus
tiesiog pragmatiškas dalykas.
„Balsuosiu „taip“, nes tai mažesnioji iš dviejų blogybių.
Neturiu iliuzijų, bet mes esame per maži, kad liktume išorėje“, -
sakė 22 metų studentė Anita Markovič.
Gruodžio mėnesį Kroatija pasirašė sutartį dėl stojimo į
ES, pagal kurią bloko nare turi tapti kitais metais.
Kroatų politikai ne kartą perspėjo, kad narystė ES
automatiškai neišspręs visų ekonominių bėdų, bet pabrėžė,
kad ji suteiks šaliai naujų galimybių.
Pastaruosius trejus metus Kroatija, kurios ekonomika smarkiai
remiasi Adrijos pajūrio turizmu, daugiausia buvo ištikta recesijos.
Nacionalinis bankas prognozuoja, kad augimas 2011 metais buvo vos
0,4 proc. ir kad šiais metais ekonomika susitrauks 0,2 procento.
Nedarbas šalyje yra beveik 18 procentų.
Visi pagrindiniai politiniai lyderiai tvirtina, kad „ne“ būtų
neatsakingas sprendimas ir kad jis išprovokuotų šalies skolinimosi
reitingų sumažinimą.
ES oponentai daugiausia nerimauja dėl įsivaizduojamo suverenumo
ir nacionalinio identiteto praradimo, be to, daug Kroatijos
gyventojų, kurių iš viso yra 4,2 mln., baiminasi ekonominio
poveikio savo kasdieniam gyvenimui.
Tačiau į du mitingus prieš ES, kurie pastarosiomis savaitėmis
buvo surengti sostinėje Zagrebe, susirinko tik po kelis šimtus
žmonių, daugiausia – pagyvenusių.