63 metų S.Niinistoe, gerbiamas premjero Jyrki Kataineno konservatorių Nacionalinės koalicijos partijos narys ir
vienas labiausiai patyrusių šalies politikų, pagal populiarumą
nuolat didele persvara pirmavo. Paskutinė prieš rinkimus atlikta
apklausa penktadienį parodė, kad jis turėtų gauti 32 proc. balsų.
Nors S.Niinistoe gerokai lenkia savo varžovus, jo populiarumas
nuo gruodžio, kai buvo 51 proc., sumažėjo. Savo ruožtu padidėjo
tikimybė, kad teks rengti antrą rinkimų ratą.
Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu palankiai nusiteikęs Žaliųjų
lygos 53 metų kandidatas Pekka Haavisto pastarosiomis
savaitėmis iš kone absoliučios nežinios iškilo į antrąją
vietą - jį per paskutinę apklausą prieš rinkimus parėmė
maždaug 13 proc. respondentų. 65 metų euroskeptikas Paavo
Vaeyrynenas iš tradiciškai agrarinės Centro
partijos yra trečioje vietoje - jį turėtų paremti maždaug 11
proc. rinkėjų.
Tuo tarpu parama 49 metų Timo Soini iš
nacionalistinės, populistinės ir itin euroskeptiškos Tikrųjų
suomių partijos sumažėjo nuo dviženklio skaičiaus iki 6
procentų.
Rinkimų apylinkės darbą baigs 18 val. vietos (ir Lietuvos)
laiku, o oficialūs rezultatai turi būti paskelbti 20 valandą.
Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc.
balsų, vasario 5 dieną bus surengtas antras rinkimų ratas.
Iš anksto buvo atiduota 33,3 proc. - 1,38 mln. - balsų, be to,
iš anksto balsavo rekordiškai daug užsienyje gyvenančių suomių,
tad stebėtojai prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus didelis.
Rinkimų kampanijos metu dominavo euro zonos skolų krizės ir
Suomijos vaidmens 27 narių Europos Sąjungoje (ES) temos.
Daugelis suomių reiškė nusivylimą tuo, kad Europa spaudžia
gelbėti Graikiją, kuri, jų įsivaizdavimu, blogai tvarkė savo
ekonomiką. Nepasitenkinimą didina ir ta aplinkybė, kad patys
suomiai 10-ajame dešimtmetyje turėjo įvesti griežtą taupymą, kad
susitvarkytų savame kieme.
Suomija, kurioje gyvena 5,3 mln. gyventojų, yra elitiniame euro
zonos klube su „trijų A“ reitingų koeficientu.
Ir P.Vaeyrynenas ir T.Soini pritaria suomiškos markės
sugrąžinimui, o provincijų dienraščiai šeštadienį rašė, kad
T.Soini paragino išsiaiškinti, kiek kainuotų ankstesnės valiutos
sugrąžinimas.
S.Niinistoe, kuris 1996-2003 metais būdamas finansų ministru
suvaidino svarbų vaidmenį Suomijai prisijungiant prie euro zonos,
atlaikė įnirtingus debatus dėl Suomijos vaidmens euro klube.
„Suomijos pozicijos pasaulyje buvo grindžiamos naryste Europos
Sąjungoje ir euro zonoje“, - akcentavo jis.
Prezidentas ir vyriausybė drauge vykdo Suomijos užsienio
politiką. Tačiau spalio mėnesį parlamentas balsavo už tai, kad ES
politika būtų perduota vyriausybei, tad dabar premjeras yra
pagrindinis šalies atstovas ES reikalams.
Nepaisant šių pasikeitimų, euro klausimas dominavo rinkimų
kampanijos metu, nes tebėra „gana artimas rinkėjams“, sakė
Helsinkio universiteto politologijos profesorius Tuomo Martikainenas.