JAV karo pramonė rauda dėl badmečio grėsmės

Grėsmė iškilo šimtams tūkstančių darbo vietų aviacijos bendrovėse ir daugiau nei milijonui visoje JAV ekonomikoje.

Taip tvirtina Aviacijos pramonės asociacija („Aerospace Industry Association”).

„Visa ši verslo šaka gali palūžti”, – įspėja ir Nacionalinės gynybos pramonės asociacija („National Defense Industrie Association”). Kas tai – krokodilo ašaros ar dar vienas smūgis JAV ekonomikai į paširdžius?

Tiesa, kalbant apie JAV išlaidas gynybai „karpymas” nėra visai tikslus žodis. Pentagonui tai reiškia, kad tiesiog teks atsisakyti planuoto finansavimo padidėjimo artimiausiems dešimčiai metų.

„Pagrindinis Pentagono biudžetas, neskaitant karinių išlaidų, artimiausiais finansiniais metais sumažės nuo 530 milijardų iki 523 milijardų dolerių”, – aiškina Vašingtone įsikūrusio Strategijų ir biudžeto vertinimo centro atstovas Toddas Harrisonas.

Tačiau iki šiol biudžetas tik pūtėsi, todėl kariniams strategams teks priprasti prie kitokių tendencijų.

„Pentagonas paprasčiausiai turės nustatyti savo prioritetus, nors pastarąjį dešimtmetį tai daryti nebuvo jokio reikalo, nes nebuvo privalu”, – sakė T.Harrisonas.

Vien Pentagono gynybos išlaidos, įskaičiavus operacijas Irake ir Afganistane, nuo 2000-ųjų iki dabar kone padvigubėjo ir pasiekė 700 mlrd. dolerių per metus. Jos didesnės nei kada nors anksčiau po Antrojo pasaulinio karo.

Gynybos pramonei tai buvo aukso laikai.

„Standard & Poor’s” sudaromas karo pramonės įmonių akcijų indeksas nuo 2000 iki 2011 metų liepos išaugo kone keturis kartus.

Tačiau ar tikrai dabar laukia kone katastrofa?

Vertinant istoriniu požiūriu, numatytas taupymo režimas tikrai nėra bado dieta.

„Palyginti su išlaidų mažinimo procedūromis po Korėjos, Vietnamo konfliktų ar šaltojo karo, dabartinis apkarpymas tėra menka operacija”, – sakė Vašingtone įsikūrusio Amerikos universiteto užsienio politikos profesorius Gordonas Adamsas.

Pasak jo, 1985–1998 metais gynybos biudžetas realiai susitraukė 36 procentais. Dabar kalbama tik apie 8 procentus. „Tai – kuklu”, – pripažino G.Adamsas.

Tuo tarpu valstybei per dešimtmetį sutaupytas trilijonas dolerių reikalingas kaip vanduo mirštančiam iš troškulio, nes Ameriką slegia tiek milžiniškas biudžeto deficitas, tiek didžiulė valstybės skola.

O juk karybai šiuo metu skiriama beveik penktadalis viso JAV biudžeto.

Susitrauks ne tik pagrindinis Pentagono biudžetas, kuris nuo 2010-ųjų sustingo ties 530 milijardų dolerių riba, bet ir numatytos išlaidos konfliktams Irake bei Afganistane. Jau šiais metais lėšos sumenks nuo 159 mlrd. iki 115 mlrd. dolerių.

Fiskaliniais 2013 metais tam turėtų būtų skiriama mažiau nei 90 milijardų dolerių.

„Tačiau visa tai vargu ar turės daug įtakos visai gynybos pramonei”, – užsiminė Strategijų ir biudžeto vertinimo centro atstovas T.Harrisonas.

Mat jei pamažu nutraukiamos operacijos užsienio valstybėse ar retinamos karinių pajėgų gretos, dar nereiškia, kad bus atsisakoma ir ginkluotės tobulinimo bei kūrimo programų.

Pavyzdžiui, karpymai nepalies dar nė nepradėto kurti naujojo strateginio bombonešio programos. Jai teks dešimtys milijardų JAV dolerių.

Kita vertus, net apie 60 proc. išlaidų tenka ne naujiems ginklams kurti, bet amunicijai, sunkvežimiams, atsarginėms dalims įsigyti. Taip pat modernios įrangos priežiūrai, kurios kainos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo.

„Keletą metų Pentagonas nebepirks jokių mašinų ir turės mažiau amunicijos”, – jokių bėdų nemato G.Adamsas.

Tuo tarpu ilgalaikės ginkluotės programos – naikintuvų F-35, naujų povandeninių laivų gamyba – tikrai būtų pristabdytos, jei finansavimas būtų nurėžtas ir joms. Tačiau jei tai ir įvyks, tikrai minimaliai.

Antai „Credit Suisse” analitikų nuomone, tikėtina, kad JAV naikintuvų F-35 gamybai skirtas išlaidas sumažins nuo 13 iki 15 milijardų dolerių ir vietoj 1425 galbūt pirks tik 1250 lėktuvų.

Nacionalinės gynybos pramonės asociacija tvirtina, kad tarp bendrovių tvyro netikrumas ir santūrumas investicijų požiūriu. Juk jau pernai JAV prezidentas Barackas Obama sustabdė dešimtis ginklavimosi programų ar jas įšaldė. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo.

Lėktuvų gamintojas „Boeing” paskelbė, kad dėl sumažėjusių išlaidų gynybai uždaro gamyklą Kanzase ir atleidžia beveik 800 darbuotojų.

Tačiau kiti rinkos dalyviai laukia vasario pradžios, kai paaiškės taupymo režimo 2013-iaisiais finansiniais metais detalės. O galutinai visos karybos biudžeto eilutės bus sudėliotos ne anksčiau nei po lapkritį vyksiančių prezidento rinkimų.

Kita vertus, ekspertai karo pramonės atstovų pareiškimus apie galimą milijono darbo vietų praradimą vertina labai skeptiškai.

Anot ekonomikos profesoriaus Christopherio Preble’o, jei trilijonas dolerių bus sutaupytas gynybos išlaidų sąskaita, šie pinigai bus išleisti kituose ekonomikos sektoriuose. Tad šalies ūkiui dėl to jokios grėsmės nekils.

Be to, tokios bendrovės kaip „General Dynamics”, „Lockhhed Martin”, „Raytheon”, „L-3 Communications”, „Northrop Grumman” itin priklausomos nuo Pentagono užsakymų.

„Joms tikrai nebus malonu, jei pelno maržos trauksis. Tačiau šie verslininkai žino, kaip prie to prisitaikyti”, – sakė G.Adamsas.

Tuo tarpu karo pramonės gigantų rangovams bus dar paprasčiau. Mat prieš kelis dešimtmečius jie būdavo priklausomi beveik vien nuo šių užsakovų, o dabar padėtis iš esmės pasikeitusi.

Antai elektronikos sektoriaus įmonės kažkada net du trečdalius savo produkcijos tiekdavo gynybos verslo sektoriui. Dabar – geriausiu atveju apie 15 proc. („Faz.de”, LR)

Amerika ketina sutaupyti kone trilijoną dolerių gynybai skiriamų lėšų sąskaita. Pelningų užsakymų laukusios karo pramonės bendrovės jau sielvartauja ir skelbia atleisiančios apie milijoną darbuotojų. Tačiau ar tikrai joms verta rautis plaukus?

Amerikos karo pramonės įmonės gali ieškoti užsakymų ne tik pačiose JAV. Ir tai daro ne vieną dešimtmetį itin sėkmingai – JAV yra daugiausia ginkluotės eksportuojanti valstybė pasaulyje. Ginkluotė agresyviai parduodama tiek sąjungininkams, tiek būsimiems varžovams.

Antai kaimynė Lenkija 2002 metais tik JAV spaudžiama už 3,8 mlrd. dolerių įsigijo 48 naujausios modifikacijos naikintuvus F-16.

Panašiai pasielgė ir Australija, kuriai 24 naikintuvus F-18 JAV pardavė už 3,1 mlrd. dolerių. JAV orlaivius pasirinkti šiuo metu itin spaudžiamos Kroatija, Rumunija ir Bulgarija.

2001 metais Saudo Arabija įsigijo 84 „Boeing” pagamintus naikintuvus F-15 su visu paketu – atsarginėmis dalimis, priežiūra, ginkluote. Bendra užsakymo vertė – beveik 30 milijardų dolerių.

Pinigų trūkumu nesiskundžiančios kitos arabų valstybės – Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai pastaruoju metu taip pat įsigijo JAV bendrovių ginkluotės už milijardus JAV dolerių.

Į JAV karinę pramonę pastaruoju metu atsigręžė net tradicinė rusiškos ginkluotės pirkėja – Indija. Iš JAV ji už 2 mlrd. dolerių įsigijo naujausių pakrančių stebėjimo orlaivių „P-8 Poseidon”. Taip pat transporto lėktuvų C-17 ir C-130, kurie pakeis rusiškus lėktuvus.

Už JAV ginkluotę dosniai moka tarpusavyje kariavę Egiptas ir Izraelis, o JAV naikintuvų, tankų ir savaeigės artilerijos pabūklų už 4 mlrd. dolerių įsigis buvęs JAV priešininkas – Irakas.

Praėjusį mėnesį ilgai delsusi Japonija užsakė 42 kompanijos „Lockheed Martin” gaminamus naikintuvus F-35. Sandorio vertė – iki 8 mlrd. dolerių.

Modernios JAV karinės ginkluotės yra įsigujusi ir Lietuva, kuri viena pirmųjų gavo prieštankinę sistemą „Javelin”, šiuo metu itin sėkmingai naudojamą daugelio šalių karinėse pajėgose.