Nors neseniai Jungtines Valstijas ištikusi didžiausia per kelis
pastaruosius dešimtmečius recesija nulėmė didelį nedarbą, lėtą
ekonomikos atsigavimą ir niūrias šalies ateities prognozes, B.Obama
privalo pradėti įtikinėti amerikiečius, kad jis nusipelnė dar
ketverius metus dirbti Baltuosiuose rūmuose.
Atsistojusių įstatymų leidėjų šūksniai ir plojimai
pasveikins B.Obamą, kai prezidentas 21 val. vietos (3 val. Lietuvos)
laiku įžengs į Atstovų Rūmus skaityti savo kasmetinės kalbos.
Tačiau šis tradicinė pompastika vargu ar pridengs pagiežą,
tvyrančią Vašingtono politikoje, stiprėjant aistroms prieš
prezidento rinkimus, tai pat milijonų sunkiai galą su galu
suduriančių arba darbo niekaip nerandančių amerikiečių kančias.
Prezidento metiniai pranešimai, ypač administracijos darbo
pradžioje, dažnai tampa ilgais priemonių ir programų sąrašais,
kurių didžioji dalis taip ir lieka neįgyvendinti.
Šįkart B.Obamos kalba gali būti kiek kitokia, prezidentui
derinant kampaniją dėl savo perrinkimo ir prašant rinkėjų
apsispręsti - ar jiems priimtinesnė dabartinio šalies vadovo, ar
respublikonų skelbiama ekonomikos vizija.
„Galime žengti dviem kryptimis - viena iš jų veda prie
mažesnių galimybių ir mažesnio sąžiningumo“, - B.Obama sakė
savo šalininkams šeštadienį paskelbtame vaizdo įrašė,
užsimindamas apie savo tikėtinus naujus mėginimus padidinti
mokesčius turtingiausiems amerikiečiams.
„Arba galime kovoti dėl to, kur, mano nuomone, mes turėtume eiti
- kurti ekonomiką, kuri dirbtų kiekvienam, o ne nedaugeliui
turtingųjų.“
Baltieji rūmai žada pristatyti naujas programas, kurios galėtų
sparčiai sumažinti ekonomikos sunkumus, taip pat tvirtina, kad
B.Obama tebesiekia priiminėti įstatymus, nors turės daugiau laiko
skirti lapkritį vyksiantiems rinkimams.
Padėjėjai pripažįsta, kad B.Obama taip pat aptars ilgalaikes
perspektyvas, o tai tikriausiai ateinančiais mėnesiais jam suteiks
daugiausiai galimybių panaudoti simbolinę prezidento valdžią,
siekiant asmeninės politinės naudos.
„Kryptis ir vizija, kurią nusakys prezidentas... nėra apribota
vien 2012 metų kalendoriumi, - sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay
Carney. - Platesnė vizija susijusi su kryptimi,
kuria, jo nuomone, mes turime vesti šią šalį, ir toks projektas
trunka ilgiau nei metus. Tai projektas, kurį jis vykdė trejus metus
ir tikisi vykdyti dar penkerius.“
B.Obama žino, kad jam reikia įveikti niūrias visuomenės
nuotaikas, taip pat įsitikinimą, jog per trejus prezidento poste
praleistus metus jis nesugebėjo išjudinti ekonomikos.
Nors nedarbas mažėja, jis tebesiekia 8,6 proc.; nekilnojamojo
turto rinka tebėra sustingusi, ir tik 13 proc. amerikiečių, kaip
rodo pirmadienį paskelbti agentūros „Gallup“ surengtos apklausos
rezultatai, yra patenkinti JAV ekonomikos būkle.
Visi šie skaičiai rodo, kad kova dėl perrinkimo bus sunki.
Aukšti B.Obamos padėjėjai tikisi, kad ekonomikos atsigavimas
įsibėgės, tačiau jie žino, jog jiems nepavaldūs ekonomikos
veiksniai, galbūt Europos skolų krizės persimetimas kitapus
Atlanto, gali dar labiau pabloginti dabartinio šalies vadovo
perspektyvas.
Taigi, prezidentas apdairiai kuria alternatyviąją tikrovę -
vaizduodamas save populistiniu kovotoju už viduriniąją klasę,
pasišventusiu naujajai ekonomikai, kurioje visi amerikiečiai gali
tikėtis „sąžiningos dalies“.
Ši ilgalaikė vizija ir B.Obamos kalba antradienį remsis į
keturis stulpus: planus suintensyvinti gamybą, alternatyvių ir
vidinių energetikos išteklių vartojimą, skatinti naujų
įgūdžių formavimą darbininkams ir pastangas atnaujinti
„amerikietiškąsias vertybes“.
Baltieji rūmai argumentuoja, kad prezidentas per trejus metus
padėjo sukurti 3.2 mln. darbo vietų privačiame sektoriuje,
išvengti naujos Didžiosios depresijos, išgelbėjo JAV automobilių
pramonę ir paskatino priimti sveikatos apsaugos sistemos reformą,
pažabojusią draudimo milžinių savivalę.
Tačiau B.Obamos priešai ruošia stiprų atsaką: Atstovų Rūmų
pirmininkas Johnas Boehneris jau pareiškė, kad
prezidento kalba bus „apgailėtina“.
Respublikonai argumentuos, kad B.Obama padidino mokesčius,
sulėtino darbo vietų kūrimą perdėtu reguliavimu, padidino
valstybės skolą ir prisidėjo prie to, jog Amerika prarado itin
brangintą palankiausią (AAA) skolinimo reitingą.
Į Baltuosius rūmus taikantis respublikonas Newtas Gingrichas
teigia, kad B.Obama yra pavojingas „radikalas“, o
jo varžovas Mittas Romney tvirtina, kad prezidentas
atitrūkęs nuo Amerikos tikrovės ir svajoja kurti socialistinę
valstybę, panašią į Europos šalis.
Neabejotina, kad B.Obama pabrėš praeitų metų pabaigoje
išpildytą pažadą išvesti visus JAV karius iš Irako, taip pat
operaciją, per kurią buvo nukautas tarptautinio teroristų tinklo
„al Qaeda“ vadovas Osama bin Ladenas, ir galbūt sankcijų
sugriežtinimą Iranui, nenorinčiam atsisakyti savo branduolinės
programos.
Prezidentas, spaudžiamas respublikonų dėl Kinijos ekonomikos
politikos, kurią daugelis apžvalgininkų laiko varžančia
konkurenciją ir kenkiančia JAV ekonomikai, rinkimų metais taip pat
gali pasiųsti žinią, jog laikysis griežtesnės taktikos
santykiuose su Pekinu.