Įtampa Lenkijoje vėl pratrūko praėjusį penktadienį, kai Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas pasiūlė atstatydinti karinės prokuratūros vadovą Krzysztofą Parulskį.
Tokios nemalonės K.Parulskis sulaukė už tai, kad iš karto po M.Przybylo šūvio stojo ginti šio savo pavaldinio.
Karinės prokuratūros vadovas tada viešai pareiškė, kad M.Przybylą žengti desperatišką žingsnį pastūmėjo planai naikinti šią instituciją.
Vyriausybės ir prezidento kova?
Tačiau šis prokurorų konfliktas – tik ledkalnio viršūnė. Mat atrodo, kad jis gali supriešinti net šalies vyriausybę ir prezidentą.
Vyriausybės vardu K.Parulskio atstatydinimui jau pritarė vidaus reikalų ministras Jaroslawas Gowinas. Tačiau tokį raginimą kaip nenaudingą valstybei ir prokuratūrai viešai sukritikavo prezidentas Bronislawas Komorowskis.
Prezidentas ne tik stebėjosi, kodėl A.Seremetas nepalaukė respublikinės prokurorų tarybos išvadų. Jis prasitarė svarstantis galimybę atleisti tiek K.Parulskį, tiek patį A.Seremetą.
B.Komorowskis tai tikrai gali padaryti, nes, pagal konstituciją, generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus tvirtina ir atleidžia prezidentas.
O apžvalgininkai jau sutartinai pripažįsta, kad M.Przybylo šūvio sukeltas aidas tapo dideliu galvos skausmu prezidentui, premjerui ir apskritai valdantiesiems.
Politiniai prokurorų žaidimai
M.Przybylas ranką prieš save pakėlė vieną dieną prieš tai, kai civilinė prokuratūra jam planavo pateikti kaltinimą dėl įgaliojimų viršijimo ir keleto žurnalistų telefono pokalbių klausymosi.
Šis karinis prokuroras iki tol buvo laikomas vienu talentingiausių ir būtent jam buvo patikimos sudėtingiausios bylos dėl finansinių aferų kariuomenėje.
Tačiau Lenkijoje leidžiamas žurnalas „Newsweek” paviešino, kad siekdamas gauti pokalbių telefonu išklotines M.Przybylas norėjo išsiaiškinti, kas opozicinei spaudai ir JAV ambasadai perduoda slaptą prokuratūros informaciją.
Tai buvo informacija apie prezidentinio lėktuvo katastrofos Smolenske tyrimą.
Tuo tarpu M.Przybylas įtarinėjo, kad šią informaciją neteisėtai viešina generalinio prokuroro pavaduotojas Marekas Pasionekas.
Pastarasis į šias pareigas pateko rekomenduotas velionio prezidento Lecho Kaczynskio ir neslepia simpatijų opozicinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP).
O šios politinės jėgos lyderis Jaroslawas Kaczynskis nuolat tvirtina, kad vyriausybė nenori atskleisti visos tiesos apie katastrofą, mat galimai pati prie jos prisidėjo sudariusi sąmokslą su Maskva.
Bus pašalinti abu prokurorai?
Bet dabar į prokurorų konfliktą, regis, galutinai bus įtraukti aukščiausi šalies vadovai.
Manoma, kad gynybos ministro pareigas anksčiau ėjęs dabartinis šalies prezidentas B.Komorowskis šioje prokurorų dvikovoje palaiko savo bičiulius kariškius.
Tiesa, premjeras Donaldas Tuskas esą ne tik norėtų atstatydinti K.Parulskį. Jis neva neprieštarautų ir dėl paties A.Seremeto, kuris nesuvaldo opozicijai ištikimų pavaldinių, pašalinimo.
O konflikto sprendimą apsunkina ne tik slapta B.Komorowskio ir D.Tusko konkurencija dėl įtakos zonų, bet ir TTP įtarinėjimai, kad atstatydinimais vyriausybė sieks pakenkti lėktuvo katastrofos tyrimui.
Nebaigtos reformos pasekmės
Dienraščio „Gazeta Wyborcza” teigimu, prokurorų konfliktas užsimezgė prieš dvejus metus dėl nevykusios Generalinės prokuratūros reformos. Seimo rinkimus laimėjusi Piliečių platformos partija (PPP) tada ryžosi Generalinę prokuratūrą paversti nepriklausoma institucija, nepavaldžia Vidaus reikalų ministerijai.
Tačiau tuometis Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis reformos įstatymą pasirašyti sutiko tik tokiu atveju, jeigu į generalinio prokuroro padėjėjus jam bus leista deleguoti kelis savo šalininkus.
Taip Generalinė prokuratūra tik formaliai tapo nepriklausoma institucija, mat jos vadovai liko pavaldūs didžiosioms partijoms.
Generalinis prokuroras A.Seremetas teigia, jog tik po M.Przybylo šūvio politikai prisiminė, kad jo institucijos reforma yra neužbaigta. Mat generalinis prokuroras neturi teisės pats rinktis pavaduotojų ir valdyti lėšų.
Šiuos ir kitus esminius klausimus ir toliau sprendžia vidaus reikalų ministras.