Prancūzija, be kita ko, genocidu laiko turkų vykdytas armėnų žudynes Osmanų imperijos valdymo metais per Pirmąjį pasaulinį karą. Turkija iš anksto pagarsino sugriežtinti savo baudžiamąsias priemones Prancūzijos atžvilgiu ir kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, jei įstatymas bus priimtas.
Už įstatymo projektą opozicijoje esančių socialistų dominuojamame Senate balsavo 127 senatoriai ir 86 buvo „prieš“. Daug senatorių pusaštuntos valandos trukusiuose debatuose nedalyvavo.
Per pirmąjį pasaulinį karą tuometinėje Osmanų imperijoje turkai nužudė iki 1,5 mln. čia gyvenusių armėnų. Daug mokslininkų, taip pat kai kurios valstybės šias žudynes vadina genocidu. Turkija, kaip Osmanų imperijos teisių perėmėja, genocidą neigia iki šiol ir kalba apie karo sąlygotas priemones, pareikalavusias aukų abiejose pusėse.
Turkija įstatymą laiko Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy rinkimų taktiniu manevru, kurio tikslas yra užsitikrinti daugiau kaip 400 000 armėnų kilmės gyventojų paramą rinkimuose. Prancūzijoje pavasarį bus renkamas naujas prezidentas.
Istorinis balsavimas
Prancūzijos Senato sprendimas
priimti įstatymą, pagal kurį draudžiama neigti armėnų genocidą,
yra istorinis žingsnis, kuris padės išvengti nusikaltimų
žmoniškumui, antradienį paskelbė Armėnijos URM.
„Ši diena bus įrašyta auksu ne vien armėnų ir prancūzų
tautų draugystės istorijoje, bet ir žmogaus teisių gynimo visame
pasaulyje istorijos analuose“, - sakoma Armėnijos užsienio reikalų
ministro Edwardo Nalbandiano pranešime.
Šis balsavimas „dar labiau sutvirtins esamus nusikaltimų
žmoniškumui užkardymo mechanizmus“, nurodė ministras.
Armėnija ir didelė pasaulinė armėnų bendruomenė seniai
kovotojo, kad tarptautiniu mastu būtų pripažinta, jog per Pirmąjį
pasaulinį karą vykusios žudynės buvo genocidas, nors tai griežtai
neigia Turkija.
Ši problema smarkiai temdo santykius tarp abiejų kaimyninių
šalių, kurių sienos tebėra uždarytos, taip pat iki šiol žadina
stiprius armėnų jausmus.
E.Nalbandianas sakė, kad Prancūzijos Senato žingsnis buvo 2001
metais šios šalies priimto sprendimo pripažinti armėnų masines
žudynes genocidu „logiška tąsa“.
„Prancūzija dar kartą patvirtino savo esminį universalių
žmogiškųjų vertybių gynėjos vaidmenį“, - pažymima jo
pranešime.
Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo
išžudyti vykdant genocidą Osmanų imperijoje, tačiau Turkija
teigia, kad 300-500 tūkst. armėnų ir apytikriai tiek pat turkų
žuvo per pilietinius neramumus.
Turkija smerkia Prancūzijos sprendimą
Turkija pirmadienį griežtai
pasmerkė Prancūzijos Senato sprendimą priimti įstatymą,
draudžiantį neigti armėnų genocidą, vadindama šį žingsnį
neatsakingu ir nepagarbiu, taip pat žadėdama imtis atsakomųjų
priemonių.
„Griežtai smerkiame šį sprendimą, kuris yra... neatsakingumo
pavyzdys“, - sakoma URM paskelbtame pranešime. Ministerija
pabrėžė, jog vyriausybė privalo nedelsdama įgyvendinti
atsakomąsias priemones.
Prancūzijos senatoriai pirmadienį patvirtino ginčijamą
įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už armėnų
genocido neigimą, nors įtūžusi Turkija žadėjo nubausti Paryžių
„nuolatinėmis“ sankcijomis.
Prancūzijos parlamento žemiesiems rūmams priėmus šį
įstatymą praeitą mėnesį, Ankara įšaldė politinius ir karinius
ryšius su Paryžiumi, taip pat pažadėjo imtis papildomų
priemonių, jeigu šį teisės aktą patvirtintų Senatas.
Dabar Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy,
kurio dešinioji partija pasiūlė šio teisės akto projektą, turi
jį pasirašyti, kad įstatymas įsigaliotų.
Numatoma, kad Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas
antradienį paskelbs tikėtinas Ankaros
atsakomąsias sankcijas Paryžiui, kreipdamasis į savo partijos
deputatus parlamente.
„Sprendimas, kurį priėmė Senatas, yra didelė neteisybė ir
rodo visišką nepagarbą Turkijai“, - teisingumo ministras Sadullah
Erginas sakė televizijai CNN-Turk tuojau po
balsavimo Paryžiuje.
Turkija teigia, kad 1915 metais Osmanų imperijoje vykdytos
armėnų žudynės negali būti prilyginamos genocidui.
„Prancūzija atvertė juodą savo istorijos puslapį“, - Turkijos
parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Volkanas Bozkiras
rašo savo svetainėje socialiniame tinkle „Twitter“.
URM pranešime nurodoma, jog abiejų NATO šalių santykiai tapo
politinių aplinkybių auka, akivaizdžiai turint omenyje
artėjančius prezidento rinkimus Prancūzijoje.
„Šis žingsnis - ypač apmaudus, - pažymėjo ministerija. -
Teisingumo ir istorijos suvokimo per kitų tautų praeitį
politizavimas ir žalingas bei netaktiškas žodžio laisvės
suvaržymas visų pirma yra netektis Prancūzijai.“
Armėnai teigia, kad iki 1,5 mln. jų protėvių buvo išžudyti
1915-1916 metais Osmanų imperijos pajėgų.
Turkija ginčija šį skaičių, tvirtindama, kad žuvo tik apie
500 tūkst. žmonių, taip pat neigia, jog buvo vykdomas genocidas.
Pasak Ankaros, per Pirmąjį pasaulinį karą daugiausiai žmonių
žuvo per susirėmimus ir nuo bado, taip pat kaltina armėnus
palaikius įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Prancūzija jau yra pripažinusi šias žudynes genocidu, tačiau
naujasis įstatymas žengia dar toliau: pagal naująjį įstatymą už
šio istorinio fakto neigimą gresia iki vienerių metų laisvės
atėmimo ir 45 tūkst. eurų (155,4 tūkst. litų) bauda.