Štabo seržantui Frankui Wuterichui,
aštuonių vyrų būrio, kurio visi kiti nariai nebuvo baudžiami,
vadui, buvo skirtas 90 dienų įkalinimas, bet pagal susitarimą su
kaltintojais jis šios bausmės neatliks.
31 metų F.Wuterichas pirmadienį prisipažino dėl vieno
kaltinimo aplaidžiu pareigos nevykdymu, bet kaltinimai nužudymu
pagal susitarimą buvo panaikinti.
Tarp Irako Hadisos mieste 2005-ųjų lapkričio 19 dieną
nužudytų 24 irakiečių buvo moterų ir vaikų, bet F.Wuterichas
neigė, kad yra „šaltakraujis vaikų žudikas“.
Kemp Pendltono, kur vyko karo lauko teismas, pranešime nurodoma,
kad jam skirta 90 dienų įkalinimo ir pažeminimo iki eilinio
bausmė.
Tačiau pranešime priduriama, kad pagal iki teismo sudarytą
susitarimą buvo nepritarta paskirtos įkalinimo bausmės vykdymui.
Teisėjas sakė, kad F.Wutericho atlyginimo nesumažina dėl jo,
kaip vienišo tėvo, finansinės situacijos.
Iš viso Hadisoje buvo nužudyti 24 civiliai irakiečiai: 19
žmonių, buvusių keliuose namuose, ir penki vyrai, privažiavę
automobiliu prie tos vietos, kur patruliavo jūrų pėstininkai.
Tarp aukų yra 10 moterų ir vaikų, kurie buvo nušauti iš arti.
Viename name buvo nužudyti, daugiausia - nušauti į galvą, šeši
žmonės, tarp jų - miegamajame slėpęsi vaikai ir moterys.
Pats F.Wuterichas antradienį išreiškė apgailestavimą, bet
tvirtino, kad nėra šaltakraujis vaikų žudikas.
Kreipdamasis į tris Hadisoje nužudytų žmonių šeimų narius
jis sakė: „Žodžiais negalima išreikšti mano apgailestavimo dėl
jūsų artimųjų netekties. Žinau, kad negaliu pasakyti nieko, kas
palengvintų jūsų skausmą. Norėčiau patikinti jus, kad tą dieną
niekada neketinau pakenkti jums ar jūsų šeimoms. Žinau, kad esate
tikrosios 2005-ųjų lapkričio 19-osios aukos“, - skaitydamas iš
anksto parengtą tekstą sakė jis.
Tačiau jis pridūrė: „Šešerius metus turiu taikytis su tuo,
kad mano vardas visada bus siejamas su žudynėmis, (su tuo, kad esu
laikomas) ... šaltakrauju vaikų žudiku, nevaldomu monstru ir
susimokiusiu melagiu“.
Kiti septyni šioje byloje kaltinti jūrų pėstininkai įvairiais
teisiniais sprendimais buvo atleisti nuo atsakomybės, ir tai
pakurstė pasipiktinimą Irake, kur iki JAV pajėgų išvedimo
gruodžio mėnesį pareigūnai siekė, kad amerikiečių kariai būtų
Irako teisingumo subjektai.
Irake - šokas
Hadisos gyventojai ir išžudytų 24 civilių irakiečių giminaičiai reiškia
šoką ir pasibjaurėjimą lengva bausme F.Wuterichui.
Aukų giminaičių advokatas žadėjo tęsti šią bylą, o vienas
Hadiso ligoninės gydytojas tvirtino, kad miesto gyventojai niekada
nepamirš civilių žmonių žudynių 2005 metų lapkritį.
„Tai išpuolis prieš irakiečių kraują, - skundėsi advokatas
ir miesto tarybos narys Khalidas Salmanas. - Tai
bausmė tik už ... mažus nusikaltimus. Bet nužudyti 24 nekaltus
žmones ir gauti trijų mėnesių (įkalinimo) bausmę? Tai išpuolis
prieš žmoniškumą“.
„Žmonės Hadisoje prislėgti, ypač - aukų šeimos, nekaltų
žmonių, kurie buvo nužudyti be jokios priežasties, šeimos“, -
sakė šiame mieste, kur gyvena maždaug 80 tūkst. žmonių,
užaugęs ir dirbantis palydovinės televizijos „al Anbar“
žurnalistas Assemas Omaras al Hadithi.
„Mes nekalbame apie atleidimą ir maloningumą - mes norime tik
teisingumo“, - sakė jis.
„Ne, niekada jiems neatleisiu“, - sakė 45 metų valstybės
tarnautojas Awousas Famihas Husseinas,
gyvenantis toje Hadisos gatvėje, kur tada žuvo daug aukų.
„Nei aš, nei mano sūnūs, nei mano vaikaičiai“, - pridūrė
jis, stovėdamas prie to gatvės kampo, kur 2005-ųjų lapkritį
sprogo pakelės bomba ir žuvo vienas JAV karys, po kurio žūties ir
buvo išžudyti tie 24 irakiečiai.
Dabar tame rajone beveik nebelikę fizinių ano smurto ženklų,
ramia gatve pravažiuoja vos vienas kitas automobilis.
A.F.Husseinas sakė, jog ilgą laiką norėjo išsikraustyti iš
Hadisos, kad atsikratytų atsiminimų apie tas žudynes, bet nebeturi
tam pinigų.
Jis pasakojo, kad ilgai mąstė apie išvykimą į Siriją ir kad
norėjo palikti viską ir pasiimti tik šeimą, bet vėliau jam buvusi
skirta vieta dalyvauti hadže - piligriminėje musulmonų kelionėje
į Meką.
„Kai grįžau iš Mekos, nebegalėjau išvykti iš Irako, nes
nebeturėjau pinigų, tokia bloga buvo mano finansinė padėtis“, -
pridūrė jis.
Vienam Hadisos ligoninės chirurgui JAV karo lauko teismo priimtas
nuosprendis atgaivino atsiminimus apie tada nužudytą moterį Aidą
Ahmed, kuriai savaitė prieš žudynes jis atliko apendikso
pašalinimo operaciją.
„Ji dar sveiko, - pasakojo Ayadas Ghazi Muslehas. - Tad aš žinojau, kad ši moteris buvo nužudyta savo
lovoje. ... Man vis dar taip skaudu dėl jos mirties“.
Šiam gydytojui bylos nuosprendis įrodo, kad egzistuoja
neteisinga sistema, kurioje esama „skirtingų kraujo klasių“ ir
kurioje „irakiečių bei trečiojo pasaulio šalių kraujas yra
žemiausios (rūšies) ir paskutinės kategorijos pasaulyje“.
„Argi irakiečių kraujas yra vertas tiek pat, kiek amerikiečių
kraujas?“ - klausė jis.
Paklaustas, kiek laiko Hadisos žmones veiks tos žudynės, šis
43 metų gydytojas atsakė: „Arabų žmonėms patinka istorija, ir jie
prisimena viską“.