2011-aisiais devyni iš dešimties Graikijos piliečių atsisakė bet kokių išlaidų, susijusių su apranga. 2012 metų pradžioje vienam iš keturių graikų nebeužtenka pinigų pagrindiniams maisto produktams.
Tokius liūdnus duomenis skelbia Graikijos Nacionalinės komercijos konfederacija (NGO).
Bet net plika akimi Graikijoje matyti, kad iki šiol vyravusi vidurinė klasė sparčiai nyksta, užleisdama vietą savotiškai poklasei, vadinamai naujai nuskurdusiais.
Šią žmonių grupę sudaro bedarbiai, benamiai, nevilties apimti piliečiai, kurie dar prieš keletą mėnesių turėjo namus, darbus ir ateities planus, o šiuo metu visa tai dingsta gilios krizės sutemose.
47 procentai gyvenančiųjų gatvėje graikų turi universitetinius laipsnius, 23,5 procento yra baigę mokyklas, ir tik 9 procentai yra bemoksliai. Tai - buvę mokytojai, statybininkai, taksistai, ekonomistai, vadybininkai, sekretorės.
Šios Graikijai iš esmės naujos socialinės klasės atstovai vis dažniau sutinkami Atėnų gatvėse. Jie miega ant parkų suolelių, stovi eilėse prie socialinių darbuotojų ir savanorių dalinamo maisto, jaučiasi dėkingi, o kartu ir susigėdę, gavę lovą nakvynės namuose ar prieglaudoje.
Benamių skaičius per pastaruosius metus šalyje išaugo 25 procentais. O kur dar gausybė įvairaus amžiaus žmonių, besiglaudžiančių pas tėvus ar gimines, nakvojančių automobiliuose ir kontorose?
Prieš Naujuosius metus užsienio spaudoje mirgėjo straipsniai apie sparčiai augantį Atėnų gatvėse bei prieglaudose „apsigyvenusių“ benamių skaičių – daugiau nei 20 tūkstančių. Pačioje Graikijoje šiandien pasirodė naujas skaičius – jau 45 tūkst. Ir nieko nebestebina gatvėje gyvenantys žmonės, dėvintys apšiurusiais kostiumais, vis dar turintys nešiojamuosius kompiuterius ar mobiliuosius telefonus – galbūt vienintelius buvusio normalaus gyvenimo liudininkus.
Tiek vietiniai socialiniai, tiek tarptautinės „Gydytojai be sienų“ organizacijos darbuotojai jau nebesistebi, sulaukdami pagalbos ieškančiųjų net iš prabangių Kifisia ar Vobula rajonų. Jų skurdas – tai labiausiai akis badantis ekonominės krizės sukeltas reiškinys šalyje. O yra ir dar liūdnesnių prognozių: manoma, kad dėl iš nevilties padidėjusio narkotikų vartojimo, šiemet dvigubai pagausės apsikrėtusiųjų ŽIV.
Prieš krizę minimalus atlyginimas Graikijoje siekė 500 eurų. Šiandien tai jau laikoma vidutiniu atlyginimu. Daugeliui be tėvų ar pasiturinčių draugų pagalbos pragyventi iš šios sumos nebeįmanoma.
Paties skurdžiausio buto Atėnuose nuoma prasideda nuo 250 eurų be mokesčių. Maistui ir būtinosioms buities prekėms pinigų paprasčiausiai nebelieka, nes dar reikia sumokėti didžiausią Europoje sveikatos draudimo mokestį (IKA).
Sveikatos priežiūros įstaigų biudžetas sumažintas 40 procentų, tuo tarpų pacientai, kurie ankščiau lankėsi privačiose ligoninėse, dabar stovi eilėse prie valstybinių, ketvirtadaliu padidindami jų darbo apkrovą. Graikai dar moka antrą pagal didumą Europoje kuro, trečią – socialinio draudimo mokesčius. Paprasti piliečiai dabar priversti sumokėti trigubai daugiau mokesčių, o verslininkai, kurie sukčiavo, jų nemokėjo, nemoka ir toliau.
Pensijos ir pašalpos sumažintos trečdaliu. Premijos, apmokamos atostogos apskritai išnyko.
Todėl, jeigu tik turi galimybę, vis daugiau žmonių, ypač jaunų, sugrįžta į gimtuosius kaimus ir miestelius arba emigruoja į istoriškai susiformavusias graikų kolonijas Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Amerikoje.