"Daugiau kaip tūkstantis amerikiečių šiandien turi darbą, nes mes sustabdėme Kinijos pūtimąsi. Tačiau turime nuveikti daugiau. Neteisinga, kai kita šalis leidžia piratams platinti mūsų filmus, muziką ir programinę įrangą.
Neteisinga, kai užsienio gamintojai stovi laipteliu aukščiau už mus vien dėl to, kad yra gerai subsidijuojami.
Šįvakar aš pranešu apie Verslo priežiūros tarnybą (Trade Enforcement Unit), kuri bus atsakinga už neskaidrių verslo atvejų tyrimą tokiose šalyse kaip Kinija. Bus ir daugiau inspekcijų", - žadėjo B.Obama.
Praėjusią savaitę tūkstančiai interneto svetainių buvo dienai išjungtos, taip protestuojant prieš Vašingtono siūlomus naujus antipiratavimo įstatymus. Taip pat buvo netikėtai uždaryta viena didžiausių internetinių bylų keitimosi svetainių „Megaupload“, kurios įkūrėjai įtariami autorinių teisių pažeidimu, reketu ir pinigų plovimu.
Įvairių pasaulio šalių programišiai į šiuos JAV veiksmus reagavo paleisdami seriją internetinių atakų prieš JAV ir kitų šalių valstybinių institucijų interneto svetaines.
Sulaukę aršios visuomenės reakcijos, JAV įstatymų leidėjai praėjusią savaitę atidėjo ginčijamo įstatymo priėmimą.
Koziris rinkimuose - nukauti O.bin Ladenas ir M.Gaddhafi
Siekdamas pabrėžti savo pasiekimus užsienio politikoje ir rinkimų metais nuginkluoti varžovus respublikonus, Jungtinių Valstijų lyderis
atkreipė dėmesį į tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadovo
Osamos bin Ladeno ir nuversto Libijos lyderio Muammaro Gaddhafi žūtį.
Vyriausiasis JAV ginkluotųjų pajėgų vadas leido aiškiai suprasti,
kad tradicinis respublikonų kontrargumentas, esą demokratams
prezidentams prastai sekasi gynybos politikoje, nepasiteisins 2012
metais.
„Pirmąkart nebėra amerikiečių, besikaunančių Irake.
Pirmąkart per du dešimtmečius Osama bin Ladenas nebekelia grėsmės
šiai šaliai“, - pareiškė prezidentas, pradėdamas kovą dėl savo
perrinkimo.
„Dauguma „al Qaeda“ aukštųjų vadų buvo nugalėti. Talibano
momentas buvo palaužtas, o kai kurie kariai iš Afganistano pradėjo
grįžti namo“, - sakė B.Obama.
Kreipdamasis į uniformas dėvinčius kariškius, tarp kurių buvo
JAV kariuomenės štabų vadai, B.Obama gyrė jų pasiekimus, kurie
esantys „Amerikos ginkluotųjų pajėgų narsos, nesavanaudiškumo ir
komandinio darbo liudijimas“.
Itin simboliškai kviesdamas tapti vieningais politiškai
susipriešinusioje Amerikoje, B.Obama pareiškė, kad vėliava su JAV
karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) dalinio,
likvidavusio „al Qaeda“ lyderį, narių vardais yra „turtas, kuriuo
labiausiai didžiuojuosi“.
„Kai kurie jų galbūt yra demokratai. Kai kurie - galbūt
respublikonai. Tačiau tai nesvarbu. Tai nebuvo svarbu ir (Baltųjų
rūmų) Operatyvinių pasitarimų kabinete... Tą dieną svarbiausia
buvo misija. Nei vienas negalvojo apie politiką“, - aiškino
prezidentas, turėdamas omenyje O.bin Ladeno likvidavimo operaciją.
Tačiau šioje karingoje patriotinėje žinioje taip pat buvo
paslėptas perspėjimas B.Obamos perspėjimas respublikonams verčiau
nemėginti mesti jam iššūkio dėl pasiekimų užsienio politikoje,
likus mažiau nei dešimčiai mėnesių iki lapkričio 6 dieną
vyksiančių prezidento rinkimų.
Kovotojas su krize
JAV prezidentas taip pat
pristatė save kaip kovotoją su ekonomine krize
ir už teisingesnę Ameriką.
„Milijonai amerikiečių, kurie kiekvieną dieną sunkiai dirba ir
laikosi taisyklių, nusipelno tokios pat vyriausybės ir tokios pat
finansų sistemos. Atėjo metas taikyti vienodas taisykles nuo
viršaus iki apačios“, - pabrėžė jis Kongrese.
Teisingumas ir šansų lygybė nėra vien tik demokratų ar
respublikonų vertybės, tai yra amerikietiškos vertybės, kalbėjo
prezidentas. Jo kalbą vis pertraukdavo kongresmenų plojimai.
Pasak B. Obamos, JAV negali būti šalis, kurioje „tikrai gerai
gyvena vis mažiaus žmonių, o vis daugiau amerikiečių vos suduria
galą su galu“. Jis norįs „atkurti tokią ekonomiką, kurioje
kiekvienas gautų šansą“.
B. Obama savo kalboje reikalavo plačios mokesčių reformos.
Turtingieji, anot jo, turėtų mokėti didesnius mokesčius. Tie, kas
per metus uždirba milijoną dolerių, turėtų atseikėti mažiausiai 30
proc. mokesčių.
B. Obama lapkritį vyksiančiuose rinkimuose sieks antrosios
kadencijos. Tačiau dėl ekonominės krizės jis sulaukia didelio
spaudimo. Nedarbo procentas JAV gruodį siekė 8,5 proc. Esant
tokiam nedarbui, pastarųjų laikų istorijoje nė vienam prezidentu
nėra pavykę laimėti rinkimų antrą kartą iš eilės.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, B. Obama pareiškė, kad JAV
įvaizdis pasaulyje pastaruoju metu pagerėjo. Jis pabrėžė
„atsinaujinusį“ vadovaujantį JAV vaidmenį pasaulyje. Kaip to
pavyzdį prezidentas, be kita ko, paminėjo tai, kad aljansai su
Europa ir Azija dabar yra „stipresni nei kada nors anksčiau“.
B. Obama kalbėjo apie koalicijas, kurias JAV sudarė
branduolinėms medžiagoms apsaugoti, misijas kovoje su badu ir
ligomis, kurioms vadovavo JAV, taip pat smūgius, kuriuos šalis
smogė savo priešams.
„Kas tvirtina, kad Amerikos įtaka mažėja, yra neteisūs“, -
pažymėjo JAV vadovas.
Neatmetė karinės intervencijos į Iraną galimybės
B.Obama taip pat pareiškė, kad vis dar įmanomas
taikus sprendimas tarptautinės bendruomenės priešpriešoje su Iranu
dėl Teherano branduolinių ambicijų, tačiau taip pat neatmetė
karinės intervencijos galimybės.
Iš B.Obamos žodžių buvo galima suprasti, kad galimybių
išspręsti šią krizę taikiai mažėja, kai Iranas pagrasino
uždaryti Ormūzo sąsiaurį - svarbią naftos eksporto magistralę -
spaudžiamas griežtinamų tarptautinių sankcijų.
Tarptautinė bendruomenė peržengė savo nesutarimus ir dabar
vieningai svarsto, kaip pažaboti Irano branduolines ambicijas,
B.Obama sakė abejų JAV Kongreso rūmų nariams, skelbdamas savo
metinį pranešimą „Apie padėtį Sąjungoje“.
Prezidentas nurodė, kad tokia vienybė buvo pasiekta
„diplomatijos galia“, stengdamasis užglaistyti faktą, kad Rusija ir
Kinija tebesipriešina sankcijų griežtinimui.
„Šis režimas yra labiau izoliuotas negu bet kada anksčiau; jo
lyderiai susidūrė su niokojančiomis sankcijomis, ir kol jie kratosi
savo atsakomybės, šis spaudimas nesiliaus, - pabrėžė B.Obama. -
Tegul nekyla jokių abejonių: Amerika pasiryžusi neleisti Iranui
apsirūpinti branduoliniais ginklais, ir aš neatsisakysiu jokių
priemonių, kad pasiekčiau šį tikslą.“
„Tačiau taikus šio klausimo sprendimas tebėra įmanomas ir daug
geresnis, - pridūrė jis. - Jeigu Iranas pakeis savo kursą ir vykdys
savo įsipareigojimus, jis galės sugrįžti į tautų bendruomenę.“
Milijonieriams - didesni mokesčiai
B.Obama savo pranešime pareikalavo, kad Amerikos
milijonieriams būtų taikomas bent 30 proc. pajamų mokestis.
Tai šalies vadovas pareiškė per artėjančių rinkimų
nuotaikų paženklintą metinį pranešimą „Apie padėtį
Sąjungoje“, akivaizdžiai atsižvelgdamas į pasipiktinimą dėl
mažų mokesčių turtingiesiems, siūlomų jo varžovo respublikono
Mitto Romney.
„Mums reikia pakeisti savo mokesčių kodeksą, kad žmonės, kaip
aš ir didelė dalis Kongreso narių, mokėtų sąžiningą mokesčių
dalį“, - B.Obama sakė per bendrą abejų Kongreso rūmų sesiją, o
jo žodžius palydėjo negausūs demokratų plojimai.
„Jeigu uždirbate daugiau nei milijoną dolerių per metus,
turėtumėte mokėti ne mažiau kaip 30 proc. mokesčių“, - pridūrė
jis.
Žadėdamas nedidinti mokesčių per metus uždirbantiems iki 250
tūkst. dolerių, B.Obama padidino savo statymus priešrinkiminiame
lošime, kuriame jis vaizduoja esantis Amerikos vidurinės klasės
gynėju.
„Jeigu uždirbate mažiau nei 250 tūkst. dolerių per metus, kaip
98 proc. amerikiečių šeimų, jūsų mokesčiai neturėtų didėti.
Būtent jūs kenčiate nuo kylančių kainų ir įstrigusių
atlyginimų. Jūs esate tie, kuriems reikalingas atokvėpis“, -
aiškino jis.
B.Obama taip pat siūlo panaikinti milijonieriams būsto,
sveikatos apsaugos, pensijų ir vaikų globos fondų mokesčių
lengvatas.
„Jeigu uždirbate milijoną dolerių per metus, jums neturėtų
būti taikomos specialios mokesčių lengvatos arba išskaičiavimai“,
- nurodė prezidentas.
Šie pokyčiai gali smarkiai pakeisti mokesčių krepšelį
maždaug 4 mln. amerikiečių.
Kaip rodo Mokesčių politikos centro duomenys, Jungtinėse
Valstijose beveik 90 proc. uždirbančių daugiau nei 200 tūkst. per
metus biudžetui atiduoda 15-30 proc. savo pajamų.
Savo pasiūlymais B.Obama meta politinį iššūkį ne vien
mažesnių mokesčių reikalaujantiems Kongreso respublikonams, bet ir
tikėtinam šios partijos kandidatui į prezidentus M.Romney.
M.Romney antradienį atskleidė, kad per metus jis uždirba net 20
mln. dolerių ir yra apmokestinamas mažesniu tarifu negu dauguma
amerikiečių, o šis faktas dar labiau pakurstė aistras įtemptoje
kovoje dėl Baltųjų rūmų.
Šis itin turtingas verslininkas deklaravo 2010 metais iš
investicijų uždirbęs 21,7 mln. dolerių, o pernai - apie 20,9 mln.
dolerių, o už 2010 metus sumokėjo tik kiek daugiau negu 3 mln.
dolerių mokesčių. Tai reiškia, kad nuo savo pajamų jis sumokėjo
13,9 proc. mokesčių - gerokai mažiau negu daugelis amerikiečių.
Šie skaičiai veikiausiai sukrės susipriešinusią Amerikos
visuomenę, kurioje šiuo metu itin jautriai reaguojama į kaltinimus
dėl „klasių kovos“ ir didėjančią pajamų nelygybę tarp
turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.
Tokia priešprieša pastaraisiais mėnesiais provokavo masiniu
protestus JAV miestuose, įskaitant judėjimo „Užimkime Volstritą“
(Occupy Wall Street) akcijas Niujorke.
Likus vos dešimčiai mėnesių iki prezidento rinkimų, o
respublikonams kontroliuojant Atstovų Rūmus, tikėtina, kad B.Obamos
pastangos paversti savo planus įstatymu susidurs su didžiulėmis
kliūtimis.
Anksčiau panaši B.Obamos retorika išprovokuodavo dešiniųjų
nepasitenkinimo šūksnius - respublikonai kaltina JAV prezidentą
kurstant „klasių kovą“ ir susipriešinimą visuomenėje.
B.Obama smogė atgal, atsakydamas į šiuos kaltinimus.
„Klasių kova galite vadinti ką tik norite. Tačiau prašymą,
kad milijardierius mokėtų bent jau tiek pat mokesčių, kaip ir jo
sekretorė? Dauguma amerikiečių tai pavadintų sveiku protu“, -
replikavo jis.
Siūlo perorientuoti JAV ekonomiką
Prezidentas kalboje taip pat pasiūlė iš esmės perorientuoti
šalies ekonomiką ir atgaivinti jos gamybos potencialą po to, kai
darbo vietos gamybos sektoriuje buvo perleidžiamos kitoms šalims,
tokioms kaip Kinija.
Stengdamasis atgaivinti nusilpusią JAV ekonomiką, kurti darbo
vietas ir sutvirtinti pagrindą savo perrinkimui ateinantį lapkritį,
B.Obama pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi galimybę atsikovoti
gamybos pajėgumus varžovų, įskaitant Kiniją, ir vėl sugrąžinti
gerą vardą prekiniam ženklui „Made in USA“.
„Šį vakarą noriu kalbėti, kaip judėsime į priekį ir
išdėstyti ekonomikos, kuri būtų sukurta ilgai gyvuoti, metmenis“,
- B.Obama sakė Kongresui, pristatydamas savo metinį pranešimą
„Apie padėtį Sąjungoje“.
„Šie metmenys prasideda nuo gamybos Amerikoje“, - pabrėžė jis.
Prezidentas siūlo naujas priemones, turinčias padėti
sustiprinti gamybos potencialą Jungtinėse Valstijose ir atimti
paramą iš tų, kurie perkelia darbo vietas iš Amerikos į
užsienį.
Tarp šių priemonių - mokesčių lengvatos daugiau
investuojantiems ir kuriantiems darbo vietas šalies viduje, parama
gamybos sektorių stiprinančiam švietimui ir mokslui, taip pat
sustiprinta apsauga nuo subsidijuojamų importo prekių ir piratinės
produkcijos. Prezidentas pažymėjo, jog daugelis šių priemonių
turi tapti atsvara Kinijos potencialui.
„Laikas liautis skatinti verslą, kuris perkelia darbo vietas į
užsienį, ir pradėti skatinti bendroves, kurios kuria darbo vietas
čia, Amerikoje, - aiškino B.Obama. - Mano žinia verslo lyderiams
paprasta: paklauskite savęs, ką galite nuveikti, kad
sugrąžintumėte darbo vietas į savo šalį, ir jūsų šalis
padarys viską, ką galime, kad jums pasisektų.“
Kovodamas dėl išlikimo savo poste, B.Obama siekia iš naujo
pažadinti entuziazmą dėl potencialo ekonomikoje, kuri
tebešlubuoja, praėjus 30 mėnesių po gilios recesijos, kai darbo
šiuo metu neturi 13 mln. amerikiečių.
„Dar gerokai anksčiau prieš ištinkant recesijai darbo vietos ir
gamyba pradėjo palikinėti mūsų krantus, - pažymėjo jis. - Mes
negalime susigrąžinti kiekvienos darbo vietos, palikusios mūsų
krantus. Tačiau dabar tampa brangiau daryti verslą tokiose vietose
kaip Kinija. Tuo tarpu Amerika yra produktyvesnė.“
Prezidentas priminė, kad jo paties motina, dirbusi gamykloje,
kurioje per Antrąjį pasaulinį karą buvo surenkami bombonešiai,
buvo „dalis darbo jėgos, kuri gamino geriausius pasaulyje gaminius“.
Tačiau pastangos atkurti JAV pasididžiavimą savo gamyba ir
paversti šį sektorių galinga darbo vietas gausinančia mašina
ekonomikoje, kurioje dominuoja paslaugų sektorius, bus itin sunki
užduotis, pabrėžė B.Obama.
Nuo Antrojo karo pabaigos, kai gamybos sektorius JAV darbo rinkoje
sudarė beveik 40 proc., ši dalis nuolat mažėjo, kol pasiekė 9
proc., o tuo pat metu paslaugų sektorius klestėjo.
Be to, prekių importas itin išaugo, ir tai buvo naudinga kitų
šalių ekonomikoms ir darbininkams, ypač Kinijoje ir kitose Azijos
šalyse, o JAV prekybos deficitas didėjo.
Pasibaigus recesijai 2009 metų birželį, JAV gamybos sektoriuje
darbo vietų skaičius augo sparčiau negu paslaugų sektoriuje.
Tačiau faktiniai skaičiai tebėra maži: iš viso buvo sukurta tik
1,3 mln. naujų darbo vietų, iš jų 199 tūkst. - gamyboje.
Padrąsintas savo administracijos sėkmės stengiantis atgaivinti
JAV automobilių gamybos sektorių po jo griūties 2008 metais,
B.Obama siekė atkartoti šį modelį kitose pramonės šakose.
Tačiau kai kurios svarbios šakos, tokios kaip saulės baterijų
ir vėjo jėgainių gamyba, toliau kėlėsi į Kiniją ir kitas
šalis.
Dienraštis „The New York Times“ praeitą savaitę rašė, kad
velionis bendrovės „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas praėjusių metų pradžioje aiškiai pareiškė B.Obamai, kad
mobiliųjų telefonų „iPhone“ ir planšetinių kompiuterių „iPad“
gamybos niekaip nebūtų įmanoma perkelti į Jungtines Valstijas.