Ketvirtadienį EK rengia plačią konferenciją, skirtą
pasirengti balandžio 1 dienai, kai pradės galioti ES piliečių
iniciatyvos taisyklės.
Ketvirtadienį numatyta paskelbti tas sritis, kuriose ES
piliečių siūlymu bus galima pateikti naujų įstatymų siūlymų.
Nuo balandžio 1 dienos įsigalioja nuostata, leidžianti vienam
milijonui ES piliečių siūlyti Europos Komisijai apsvarstyti juos
dominantį klausimą ir pateikti įstatymų leidimo siūlymų
klausimais, kurie įeina į EK kompetenciją.
EK atstovybės darbuotojai agentūrai BNS paaiškino, kad EK
galės išnagrinėti naujus siūlymus pagal piliečių pareiškimą
tik vadovaudamasi savo įgaliojimais. Tačiau nustatyti Bendrijos ar
ES kalbas neįeina į EK kompetenciją.
Oficialia ES kalba gali tapti tik kalba, turinti tokį statusą
vienoje Bendrijos narių, jeigu tai siūlo atitinkamos šalies
vyriausybė, o kitos narės neprieštarauja.
Šiuo metu ES yra tokios kalbos: airių, anglų, bulgarų, čekų,
danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkių, lietuvių,
maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų,rumunų, slovakų,
slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.
Be oficialių kalbų, Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 60
vietos regioninių ir nacionalinių kalbų bendruomenių, kurioms
priklauso maždaug 40 mln. žmonių.
Atitinkama šalis gali prašyti vartoti kurią nors iš šių
kalbų bendravimui su ES struktūromis, bet šiuo atveju reikia visų
valstybių vyriausybių sutikimo, o šalis iniciatorė turi padengti
visas išlaidas, taip pat ir vertimo. Tokį statusą turi penkios
regioninės kalbos - galisų, katalonų bei baskų Ispanijoje ir
gėlų bei valų Didžiojoje Britanijoje.
Kad rusų kalba gautų kokį nors statusą ES, ji turi gauti jį
vienoje narių.
Nei EK, nei kuri nors kita ES įstaiga negali - net ir surinkus
milijoną parašų - nustatyti „iš viršaus“, kokią kalbą reikia
vartoti Latvijoje ar kurioje nors kitoje ES šalyje, pažymėjo
atstovybės darbuotojai.