Kasdieniuose žiniasklaidos pranešimuose tai galbūt ir neatsispindėjo, tačiau toną šių metų Davoso forumo debatams davė paties PEF atliktas išsamus tyrimas, pavadintas bauginamai – „Globalios grėsmės 2012-aisiais”.
Pasaulio žiniasklaidai ir verslininkams šis dokumentas buvo pristatytas Londone sausio viduryje ir sulaukė tikrai nemažai dėmesio bei diskusijų.
Pasitelkę 469 ekspertus iš keturių žemynų – politikus, verslo lyderius, ekonomistus ir sociologus – tyrėjai įvardijo 50 pavojingiausių tendencijų, keliančių žmonijai grėsmę ne tik šiemet, bet ir per ateinantį dešimtmetį.
Pavojai buvo suskirstyti į penkias kategorijas – geopolitinę, visuomenės, technologinę, ekonominę ir gamtosaugos. Tačiau daugelis kertinių rizikos veiksnių yra tokie rimti, kad apima visas kategorijas.
Grėsminga turtinė praraja
„Išskirtinė pajamų nelygybė yra viena didžiausių chroniškų, ilgalaikių grėsmių pasaulinei visuomenei.
Globalizacija, pasaulinė ekonomikos integracija davė apčiuopiamos naudos ir iš absoliutaus skurdo ištraukė milijardus žmonių.
Bet kita šios pažangos pusė yra rekordiniais tempais išaugusi praraja tarp tų, kurie turi viską, ir likusių pasaulio gyventojų.
Sparčiai didėjant pasaulio gyventojų skaičiui besivystančiuose pasaulio kraštuose ir senstant Vakarų visuomenei ši nelygybė tik didės.
Kartu augs ir pavojingų kataklizmų grėsmė”, – Lietuvos rytui” sakė Davoso forumo vykdomasis direktorius ir tyrimo koordinatorius Lee Howellas.
PEF tyrimas pateikia iškalbingą statistiką.
Pusė mūsų planetos gyventojų – apie 3,5 milijardo – yra skurdžiai, valdantys vos 1 procentą pasaulinio turto.
Tuo pat metu vos 70 milijonų turtuolių (arba 1 proc. visų Žemės gyventojų) valdo bemaž pusę viso pasaulio turtų.
Dabartinė ekonomikos krizė, nepalankios ilgalaikės demografinės tendencijos, masinis jaunimo nedarbas ir migracija trečiojo pasaulio šalyse, maisto ir vandens trūkumo krizė, pandemijų grėsmė tiktai dar labiau padidins šią prarają tarp turinčiųjų ir beturčių.
Anot tyrėjų, XXI amžiaus antrąjį dešimtmetį rizikuojama pasėti labai pavojingas sėklas, kurių vaisiai žmonijai būtų labai kartūs.
„Tokiame pasaulyje vešėtų protekcionizmas, populizmas ir nacionalizmas. Ištisos visuomenės rizikuotų vėl virsti represyviomis socialinės kontrolės sistemomis, apie kurias mes skaitytume George’o Orwello kūriniuose.
Tiesa, dabar daug kam gali atrodyti, kad tokia grėsmė yra labai tolima.
Tačiau negalima užmerkti akių ir numoti ranka. Mūsų tyrimas parodė, kad net ir Vakaruose pirmąkart per daugelį kartų didelė dalis suaugusių žmonių jau nebesitiki, jog jų vaikai užaugę gyvens geriau.
Toks netikėjimas ateitimi yra labai svarbus psichologinis veiksnys. Juk žmonijos pažangos variklis yra būtent tėvų noras, kad jų atžalų – vaikų ir anūkų – gyvenimas būtų geresnis”, – tvirtino L.Howellas.
XX amžiaus įrankiai nebetinka
Kaip sunaikinti šias pavojingas sėklas? Jokių greitų receptų PEF tyrimas, žinoma, negali pasiūlyti, nes problemos yra išties chroniškos ir globalios.
„Pasaulinių grėsmių 2012-aisiais” tyrimas – tai lyg žadintuvo skambutis, priverčiantis mus atsibusti. Nei politikai, nei privatus verslas nesuras sprendimų, jei veiks atskirai.
XX amžiuje sukurtos institucijos, politinio ir ekonominio elgesio normos ir taisyklės turi būti persvarstytos ir keičiamos.
Tos senosios žaidimo taisyklės jau nebeišgelbės mūsų XXI amžiuje.
Todėl jei norime apsaugoti pasaulinę visuomenę, privalome skatinti naujos kokybės bendradarbiavimą tarp politinės valdžios ir privataus sektoriaus.
Būtina reguliuoti naują ekonominę aplinką, bet tai reikia daryti lanksčiais metodais, o ne senais įrankiais iš XX amžiaus instrumentų dėžės”, – sakė vienas tyrimo autorių, rizikos specialistas Davidas Cole’as iš šveicarų draudimo giganto „Swiss Re”.
Praėjusių metų Japonijos cunamio ir atominės elektrinės tragediją D.Cole’as pateikė kaip vieną drastiškiausių pavyzdžių, aiškiai įrodžiusių, kad praėjusio šimtmečio sprendimai jau neapsaugo nei žmonių, nei jų turto sudėtingame ir globaliai susijungusiame pasaulyje.
Naujųjų technologijų grėsmės
Šių metų Davoso forumo tyrimas, kuris buvo jau septintasis pasaulinių grėsmių tendencijas analizuojantis PEF dokumentas, daug dėmesio skyrė ir kitai žmoniją per ateinantį dešimtmetį užgriūsiančiai grėsmei – tamsiajai skaitmeninės erdvės pusei.
Ekspertai įspėja, kad kibernetinio teroro ar karo atakos virtualioje erdvėje gali sukelti iki šiol neregėtą chaosą realiame pasaulyje. Bet pridėję ranką prie širdies rizikos specialistai pripažįsta, kad šios grėsmės yra sunkiausiai prognozuojamos.
„Internetinė technologija pernai bent keliskart buvo panaudota kaip visuomeninės pažangos įrankis.
Visi matėme, kaip jauni tunisiečiai ar egiptiečiai pasinaudojo „Facebook” ir „Twitter” privalumais organizuodami Arabų pavasario revoliucijas.
Bet mes taip pat matėme, kaip „BlackBerry Messenger” technologija besinaudojantys Londono riaušininkai koordinavo veiksmus plėšdami ir siaubdami savo miesto rajonus.
Naujosios technologijos tėra instrumentas.
Šimtams milijonų vartotojų jos suteikė saviraiškos laisvę, o technologijų korporacijoms sukrovė milijardinį pelną.
Tačiau piktavaliams jos lygiai taip pat suteikia galimybę anonimiškai ir iš kito pasaulio krašto pradėti naikinančias kibernetines atakas”, – „Lietuvos rytui” sakė tyrimo bendraautoris ir internetinės rizikos specialistas iš draudimo korporacijos „Zürich” Steve’as Wilsonas.
Žala bus neįsivaizduojama?
Interneto piratų atakos prieš valstybines įstaigas, bankus ar kitas finansines institucijas nėra jokia naujiena – apie jas pranešama vos ne kasdien. O kasmet jų padaroma žala jau dabar matuojama milijardais dolerių.
Tačiau tokie užpuldinėjimai gali nublankti prieš tai, ką išsivysčiusios visuomenės gali patirti per ateinančius 10 metų.
„Mes kol kas dar net nesuvokiame, kokio dydžio žalą gali sukelti interneto teroristai, kuriems gali vadovauti tiek privati kriminalinė organizacija, tiek ir kitos valstybės specialiosios tarnybos.
Tokie virusai kaip 2010-aisiais prieš Irano atominėje elektrinėje instaliuotą „Siemens” kompiuterių sistemą paleistas „Stuxnet” – tik pirmieji blogio pranašai.
Per artimiausius dešimt metų mes rizikuojame tapti kur kas sudėtingesnių ir piktybiškesnių atakų, kurių pasekmės gali būti itin tragiškos, aukomis.
Pavyzdžiui, ataka, galinti be elektros energijos palikti visą didmiestį – tokį kaip Londonas ar Paryžius. Arba išpuoliai, kurie išvestų iš rikiuotės valstybinių institucijų kompiuterius, sukeldami tikrą grėsmę šalies gyvenimui.
Tiek vyriausybės, tiek ir visuomenės bei verslas dar iki galo neįsivaizduoja žalos masto. Laikas atmerkti akis ir imtis veiksmų”, – siūlo S.Wilsonas.
Saugumas – visų rūpestis
Šio rizikos eksperto nuomone, kovojant su piktybiniais programišiais – tiek pavieniais indivdais, tiek ir gerai organizuotomis kriminalinėmis ar netgi pusiau valstybinėmis grupuotėmis – būtina keisti iki šiol galiojančius kompiuterių sistemų apsaugos šablonus.
„Saugi interneto erdvė yra viešas gėris. Iki šiol firmos ar asmenys rūpinosi tik tuo, kad apsaugotų save.
Veikta pagal visiems mums įprastą egoistinį principą: „Mano namas saugus, o kas dedasi gatvėje, man nesvarbu.”
Bet privačioms internetinio saugumo korporacijoms ir valstybėms būtina surasti kitokį bendradarbiavimo modelį.
Pagal šią naują sistemą, rūpinimasis internetinės infrastruktūros „sveikata ir švara” turėtų būti bendras visų reikalas.
Ir mokėti už tą priežiūrą turime irgi visi.
Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad iki šiol nėra išsamios nepriklausomos analizės apie kibernetinius nusikaltimus.
Interneto antivirusines programas parduodančios firmos kalba tik apie tas grėsmes, kurias jau pažabojo ir kurių neutralizavimas joms duoda pelno.
O nusikaltimų aukos, tarkim, bankai, dažnai slepia tikrus nuostolių dydžius, nes nenori kelti sąmyšio.
Jei siekiame efektyvesnių gynybinės politikos priemonių, visi privalome atskleisti kortas – leisti nepriklausomiems ekspertams realiai įvertinti situaciją.
Galiausiai reikia gerokai rimčiau organizuoti programišių perviliojimą iš blogiukų pusės. Ar talentingas kompiuterių specialistas iš tiesų norės dirbti neaiškiai kriminalinei gaujai, jei jam bus pasiūlyta karjera gerbiamoje bendrovėje?” – svarstė S.Wilsonas.
PEF tyrimo autoriai taip pat įsitikinę, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulinėje visuomenėje turėtų pagaliau įsitvirtinti ir nauja socialinė norma – vogimas iš virtualios interneto erdvės taps lygiai tokiu pat smerktinu veiksmu kaip ir vagiliavimas parduotuvėje.
Forumas – minčių ir idėjų mainų arena
Penkias dienas trukęs Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) Davose baigsis rytoj.
Jau 42-us metus iš eilės šiame Šveicarijos miestelyje kiekvieno sausio pabaigoje renkasi planetos verslo, politikos ir socialinių iniciatyvų lyderiai.
Šiemet čia susirinko maždaug 40 valstybių ar vyriausybių vadovai ir net 19 iš 20 didžiausių pasaulio šalių centrinių bankų pirmininkų.
Lietuvos vadovai į Davoso forumą jau keleri metai nekviečiami. Tačiau mūsų šalies vardas forume skamba. Kalbą Davose šiais metais sakė visame pasaulyje išgarsėjęs verslininkas iš Lietuvos, bendrovės „GetJar” įkūrėjas Ilja Laursas.
Neoficialioje idiliško kalnų kurorto atmosferoje vyravo anaiptol ne optimistinės nuotaikos ir diskusijos. Diskusijose dominavo karšta tema: tebesitęsianti euro zonos krizė ir jos galimos pasekmės tiek senojo žemyno, tiek ir viso pasaulio ekonomikai.
Tačiau 2600 forumo dalyvių rytoj nepriims jokios bendros deklaracijos. Davoso filosofija tuo ir skiriasi nuo kitų pasaulinių renginių, kad pats diskusijų ir keitimosi idėjomis procesas įvairiose „minčių kavinėse” organizatoriams yra svarbesnis nei formalūs baigiamieji tekstai.