Žmonės, dirbantys su nauju prezidento administracijos vadovo
pavaduotoju, įsitikinę, kad tiesiai siekiančiam tikslo V.Volodinui
svetimas vingiuotas jo pirmtako, V.Putino „suverenios demokratijos“
dešimtmečio ideologo Vladislavo Surkovo, stilius.
Kremliaus politikos technologo pasikeitimas prieš Naujuosius
metus pagyvino kampaniją, V.Putinas atsisėdo rašyti straipsnių į
laikraščius ir atsidarė tinklalapį. Jis atsitraukė toliau nuo
silpnai pasirodžiusios per rinkimus partijos „Vieningoji Rusija“ ir
prisistato kaip platesnio V.Volodino suburto „Rusijos liaudies fronto“
lyderis.
„Iš visko sprendžiant, V.Volodinas daro labai didelę įtaką
V.Putinui, - sako šaltinis, - artimas naujos organizacijos vadovybei.
- „Liaudies frontas“ ir štai šie V.Putino straipsniai apie tai, kad
viskas bus gerai ir kodėl kol kas „viskas blogai“, - tai tipiški
Volodino veikimo būdai“.
„Matyt, ir Putino kampanija bus tokia. Paprasta kaip briaunota
stiklinė“, - sako jis.
V.Putino populiarumas svyruoja ties ankstesniais rodikliais, ir
duoda jam vilties iškovoti pergalę jau pirmajame rate, bet, antra
vertus, nerodo naujų šalininkų antplūdžio.
Į masinius protestus Maskvoje gruodį V.Putinas atsakė pažadu
vykdyti politikos reformas ir surengti sąžiningus prezidento
rinkimus, bet atėjus V.Volodinui į Kremlių, atsuko kampaniją veidu
į tradicinį elektoratą ir ją grindžia teiginiu, kad nėra
alternatyvos jo kandidatūrai.
Nepatenkintieji rengia naujas protesto akcijas, tikėdamiesi
surinkti keliasdešimt tūkstančių demonstrantų Maskvoje, likus
mėnesiui ir likus savaitei iki rinkimų. V.Putino štabas į tai
atsakė pažadu išvesti prieš juos ministro pirmininko šalininkus.
Kai kritika valdžiai pasiekė aukščiausią tašką internete,
kurią V.Putinas pavadino „viduriavimu“, spaudoje ėmė rodytis atviri
darbo kolektyvų laiškai V.Putinui remti.
Vienas „Reuters“ pašnekovas tokias priemones sieja su V.Volodinu.
„Jeigu Putinas veiks pasikliaudamas juo, tai jis ir antrojo rinkimų
rato nelaimės“, - nuogąstauja jis.
Kandidatas į įgaliojimų perėmėjus
Per pastaruosius dešimt metų V.Volodinas prasimušė iš
V.Putiną remiančios eilinių Valstybės Dūmos deputatų į
vyriausybės vicepremjerus, pelnydamas reputaciją žmogaus, galinčio
išsėdėti darbo kabinete nuo septintos ryto iki vidurnakčio ir
niekada neprieštarauti viršininkams.
Kopdamas karjeros laiptais V.Volodinas davė vis mažiau interviu,
o pastaruoju laiku iš viso atsisakė bendrauti su spauda. Jo kolegos
ir pažįstamieji dažniausiai vengia kalbėti apie jį, o jeigu
nesutinka, tai tik prašydami neskelbti jų pavardės. Žmonės iš jo
komandos atsiliepia apie jį tik gerai, bet ir jie yra linkę nesakyti
savo pavardžių.
„Volodinas. Aš manau, kad tai būsimasis Rusijos prezidentas, -
sakė vienas iš jų. - Jis turi norą aukštai pakilti. Jis yra
realus kandidatas po šešerių metų“.
Daugeliui buvo netikėta, kad 47-erių V.Volodinas nurungė
V.Surkovą, kuriam ilgą laiką buvo Kremliaus valios perdavėjas į
regionus. V.Volodinas liovėsi dėti viltis į bendrą darbą, kai
įsteigė V.Putinui „Rusijos liaudies frontą“ - iki to pagrindiniu
Rusijos politinės sistemos architektu buvo laikomas V.Surkovas.
Pasak šaltinio, artimo Fronto vadovybei, V.Volodinas nuo
dešimtojo dešimtmečio pradžios varžė savo karjeros ambicijas.
„Paprastas žmogus dieną galvoja apie planus vakarui. Volodinas
negalvoja apie planus vakarui - jis turi gyvenimo planą. Kai jis buvo
Saratovo vicemeru, jau sakė pažįstamiems, kad taps Rusijos
prezidentu“.
Pareigūnai iš dabartinės V.Volodino aplinkos sako, kad nieko
panašaus iš jo negirdėjo ir kad jis, priešingai, „komandos
žaidėjas“.
Jeigu V.Putinas išdirbs iki termino pabaigos, V.Volodinas gali
būt iškeltas, mano laikraščio „Gazetu nedeli v Saratove“
redaktorius Dmitrijus Kozenka.
„Jeigu per tuos metus neįvyks kokių nors klaidų, Volodinas bus
tarp tų, kurie pretenduos į Putino vietą“, - sakė jis.
V.Volodinas pradėjo politinę karjerą nuo vietos deputato posto
savo tėviškėje Saratovo srityje, po to perėjo į gubernatoriaus
administraciją. Jam dirbant vietos valdžioje kaimas Samodurovka,
kuriame jis mokėsi, buvo pervardytas į Belogornoją.
„Jis buvo plačiai žinomas Saratove kaip žmogus, nuolat
užsiėmęs intrigomis, kurių prasmė buvo ne visada suprantama“, -
sakė buvęs V.Surkovo patarėjas, politologas Glebas Pavlovskis.
Dirbę su V.Volodinu žmonės sako, kad pagrindiniai jo gabumai -
tai pareigingumas ir sugebėjimas surinkti komandą, kurį redaktorius
iš Saratovo D.Kozenka pavadino „mokėjimu surasti nepaprastai
atsidavusių žmonių“.
Šaltinis „Vieningosios Rusijos“ vadovybėje sakė, kad V.Volodino
komandai visada buvo būdingas tylumas.
„Volodinas negali sugalvoti politikos projekto, - mano
G.Pavlovskis. - Ne tai jo jėga. Jo jėga - tai, kad jis gali jam
vadovauti. Tiksliau, perduoti signalą apie jį iki apačios, iki
gubernatorių“.
V.Volodinas buvo kelių aliejaus ir riebalų kombinatų ir
holdingo „Solnečnyje produkty“ bedraturtis, bet 2009 metas pardavė
verslą už 350 mln. rublių (30,3 mln. litų). „Reuters“ pašnekovas
Rusijos liaudies fronte sako, kad V.Volodiną ne taip, kaip daugumą
V.Putino laikų pareigūnų ir verslininkų, labiau domina darbas
valdžioje, o ne gražus gyvenimas.
„Putino draugams, verslininkams labai svarbu, kad būtų galimybė
išvažiuoti į užsienį ir išleisti ten pinigų. V.Volodinui tai
neįdomu. Kam jam Toskana? Jis nežino, kaip ja „naudotis“. Jam
valdžia - pirmaeilis dalykas“.