Protesto akciją surengė didžiausios profsąjungos, protestuodamos prieš griežto taupymo politiką. Kaip praneša vietos žiniasklaida,
šalyje kone visiškai sustabdytas miestų viešasis transportas,
taip pat nekursuoja traukiniai, tarp jų ir tarptautiniai greitieji
„Thalys“ ir „Eurostar“.
Briuselio oro uoste buvo atšaukti keli skrydžiai, o kiti buvo
atidėti. Antras
didžiausias Belgijoje Briuselio Šarleua oro uostas buvo apskritai uždarytas.
Daugelis belgų, žinodami apie planuojamą streiką, pirmadienį pasiliko ir dirbo namuose. Nemaža dalis pasiėmė laisvadienį.
Bedarbių skaičius Europos Sąjungoje viršija 23 mln. žmonių, ir baiminamasi, kad biudžeto apkarpymas pakenks verslo plėtrai ir perkvalifikavimui.
Naujuoju fiskalinės drausmės susitarimu siekiama glaudesnės biudžeto politikos koordinacijos 17-oje euro zonos šalių.
Diplomatiniai ginčai tęsiasi, nesutariama dėl to, kokią įtaką turės šalys, neįeinančios į euro zoną, jei bus pasirašytas naujas susitarimas. Didžioji Britanija praėjusį mėnesį atsisakė jį pasirašyti, bet užsitikrino stebėtojo statusą diskusijose.
Lenkija siekia kartu su kitomis šalimis, kurios rengiasi prisijungti prie euro zonos, dalyvauti visose derybose, susijusiose su euro zonos krize.
Šiuo metu, pagal sutarties projektą, ją pasirašiusios šalys turės bent jau du kartus per metus rengti aukščiausiojo lygio susitikimus. Dėl šalių, neįeinančių į euro zoną, dalyvavimo spręs viršūnių susitikimo pirmininkas. Dokumente pastebima, kad jie bus kviečiami esant būtinybei ir ne rečiau kaip kartą per metus.
Čekija gali atidėti susitarimo įsigaliojimą dėl susiskaidymo valdančiojoje koalicijoje, Airija gali iškelti klausimą dėl prisijungimo prie susitarimo per referendumą.
Nors Prancūzija norėtų tarp fiskalinės drausmės susitarimo pasirašiusiųjų matyti tik euro zonai priklausančias šalis, Vokietija siekia įtraukti į jį ir tokias šalis kaip Danija, Lenkija ir Švedija, kur euras dar neįvestas.
Situacija Graikijoje išlieka opiu klausimu. Kompleksinės derybos su privačiais kreditoriais kol kas neužbaigtos, vis dar nepavyksta pasiekti susitarimo, kuris padėtų užkirsti kelią Graikijos bankrotui.
Europos Komisija įsitikinusi, kad susitarimas bus pasiektas artimiausiomis dienomis. Graikijos lėšos gali išsekti jau vasario viduryje.
ES lyderiai ieško būdų, kaip sustiprinti Europos stabilumo mechanizmą ir neleisti ekonominei krizei iš Graikijos persimesti į kitas bloko šalis.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu,
naujoji finansinės drausmės sutartis yra naudinga visai Europos
Sąjungai, nes įves privalomą nuostatą, jog šalies biudžetas
turi būti subalansuotas arba perviršinis. Šią nuostatą euro
zonos narės ir prie sutarties prisijungusios kitos ES valstybės
privalės įteisinti savo nacionaliniais įstatymais.
Pasak Lietuvos vadovės, tai griežtas įpareigojimas
šalims laikytis fiskalinės drausmės, kuris padės įveikti
užsitęsusią euro zonos skolų krizę, užtikrins stabilumą ir
užkirs kelią finansiniam populizmui.
Lietuva ketina prisijungti prie šios sutarties.