ES 27 valstybių ir vyriausybių vadovai susitikime turėtų
sudėti paskutiniuosius taškus naujoje sutartyje, kuri, kaip manoma,
turėtų sugriežtinti finansinę discipliną, taip pat aptarti
būdus, kaip paspartinti ekonomikos ir darbo vietų augimą recesijos
apimtuose Europos kraštuose.
„Mūsų susitikime (nagrinėjami) klausimai bus mūsų piliečius
dominančios problemos: daugiau ir geresnių darbo vietų, ypač
jauniems žmonėms, kūrimas, ekonominis augimas“, - sakė ES
prezidentas Hermanas Van Rompuy, paskambinęs
auksiniu varpeliu, kuris žymi viršūnių susitikimo pradžią.
„Mes sunkiai dirbome, kad įveiktume krizę. Padarėme didelę
pažangą, bet dar nepriėjome kelio galo“, - sakė jis.
„Turime ir toliau mažinti valstybės skolą ir stabilizuoti euro
zoną, tuo pačiu metu užtikrindami ekonomikos ir darbo vietų
augimą“, - kalbėjo ES vadovas.
ES šalių lyderiai, dalis kurių netrukus pradeda savo
priešrinkimines kampanijas, susiduria didžiule nedarbo problema -
visose 17 -oje euro zonos valstybių darbo neturi 10 procentų
darbingo amžiaus žmonių.
Siūloma keletas šios problemos sprendimo būdų, įskaitant
mokesčių naštos mažinimą darbdaviams, kad šie įdarbintų
daugiau žmonių, o taip pat suteikiant jaunimui darbo, studijų ar
kvalifikacijos kėlimo garantijas.
„Galutinis viso to, ką mes darome, tikslas yra geresnis gyvenimas
visiems, - sakė H.Van Rompuy. - Ši (Europos) Taryba turi būti
Taryba, kuri parodys kelią į didesnę viltį“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel kiek anksčiau pamėgino
nuraminti kritiką, kurios sulaukė Berlyno pasiūlymas perduoti
Graikijos biudžeto kontrolę Europos Sąjungai (ES), pareiškus, kad
Europa privalo padėti Atėnams įgyvendinti ekonomines reformas.
Ši Vokietijos mintis apie galimą Graikijos finansų kontrolės
perdavimą pirmą kartą nuskambėjo praėjusį penktadienį.
Kaip paskelbė „Financial Times“, Vokietija nori, kad prieš
Atėnams gaunant antrąją paskolą, Graikija suverenias savo
biudžeto politikos valdymo teises perduotų euro zonos komisarui.
Pagal Vokietijos planą, kuriam Graikijos pareigūnai nepritaria,
toks komisaras būtų skiriamas kitų euro zonos šalių finansų
ministrų ir turėtų veto teisę Graikijos vyriausybei priimant
sprendimus dėl biudžeto, nurodė dienraštis.
Graikijos pareigūnų poziciją palaiko Liuksemburgas ir Austrija.