Su rimtomis pinigų plovimo aferomis susidurianti Rusija atliko specialų tyrimą, kuris apėmė daug šalių. Jos duomenimis, pernai iš Rusijos buvo išgabenta neskaidriai uždirbtų lėšų, kurių dydis vertinamas maždaug trilijonu rublių (apie 90 milijardų litų).
Pranešime nurodoma, kad šalys, kurių bankai dažniausiai dalyvauja legalizuojant abejotinos kilmės lėšas, yra Kipras, Didžioji Britanija, Šveicarija, Prancūzija, Honkongas ir Latvija.
„Visų pirma, tai yra Latvija“, - interviu vienai Rusijos televizijai pabrėžė pirmasis vicepremjeras Viktoras Zubkovas.
Kaimyninės šalies finansinis sektorius yra nuolat stebimas įvairių pasaulio pinigų plovimo prevencijos organizacijų, nes neretai įsivelia ar būna įveltas į neskaidrias veiklas.
Tuo tarpu Rusijos apžvalgininkai pašaipiai pastebi, kad Latvijos bankai iki šiol negali atsikratyti garsaus reklaminio šūkio aido, kuriuo daugiau kaip prieš 20 metų reklamavosi vienas šalies komercinis bankas. „Mes arčiau, nei Šveicarija“, - su lengvai įžvelgiama potekste skelbė jis.
Žadėjo stiprinti bankų kontrolę
Latvijos komercinių bankų asociacijos duomenimis, 2011-ųjų antrąjį ketvirtį šalyje veikė 32 bankai.
„Esu įsitikinęs, kad šiandien Latvijoje nėra nė vieno banko, kuris būtų kryptingai įsitraukęs į pinigų plovimą. Yra specialios sistemos tam kontroliuoti, ir visi bankai siekia dirbti pagal nustatytas taisykles“, - sausio 12-ąją sakė Kristapas Zakulis, kuris tą pačią dieną šios šalies parlamento buvo paskirtas į Finansų ir akcijų rinkos komisijos pirmininko postą.
Ši karšta kėdė tapo laisva, kai ją paliko Irena Krūmanė. Pareigūnė atsistatydino pernai lapkričio pabaigoje kilus skandalui dėl sustabdytos banko „Latvijas Krajbanka“ veiklos. Tai nutiko po to, kai Lietuvoje žlugo bankas „Snoras“.
Latvijos verslo naujienų portalas BNN citavo K.Zakulį, kuris pripažino, kad pinigų plovimas per šalies bankus nėra tik gandai. Jis žadėjo sustiprinti šalies bankų veiklos kontrolę.
K.Zakulio nuomone, tiek Latvijos, tiek Lietuvos bankų veiklos priežiūros tarnybos po „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ žlugimo išmoko pamoką, ir tikėtina, kad ateityje tokiems įvykiams bus užkirstas kelias.
Pinigų plovimo schemos
Latvijos gyventojai jau ne kartą yra girdėję apie neaiškias operacijas, vykdomas per šalies bankus.
2011-ųjų liepos 26-ąją JAV iždo departamentas pranešė, kad vienas mažiausių Latvijoje veikusių bankų „VEF banka“ tariamai buvo pinigų plovimo mechanizmo dalis, kuria naudojosi nelegalios bendrovės.
Jungtinės Valstijos oficialų pranešimą išplatino po to, kai Latvijos valdžia ėmėsi priemonių likviduoti šiai finansinei įmonei.
Pernai lapkričio pabaigoje žiniasklaidoje paminėtas ir kitas galimai neteisėtos veiklos atvejis. Tuomet nuskambėjo Latvijoje veikiančio banko - „Trasta Komercbanka“ - pavadinimas.
Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ pristatė metus trukusio tyrimo rezultatus. Jame dalyvavo žurnalistai iš Rusijos, Ukrainos, Rumunijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos. Žurnalistai, remdamiesi įvairiais dokumentais, siekė išsiaiškinti, kaip veikia pasaulinė pinigų plovimo mašina.
Vienas atvejų, kuriuos jie nagrinėjo – kaip iš Vladlenui Stepanovui priklausančių įmonių, įsteigtų lengvatinių mokesčių zonų valstybėse, milijonai dolerių atkeliavo į Šveicarijos banką „Credit Suisse“. Vėliau tie pinigai buvę panaudoti nekilnojamajam turtui Dubajuje ir Juodkalnijoje pirkti.
V.Stepanovas – buvęs Olgos Stepanovos sutuoktinis. O.Stepanova - buvusi Maskvos 28-osios mokesčių tarnybos viršininkė.
Pinigus iš tos pačios „Credit Suisse“ sąskaitos nekilnojamajam turtui pirkti panaudojo ir dar dvi moterys, kurių vardai ir pavardės sutapo su dviejų buvusių O.Stepanovos pavaduotojų.
„Novaja Gazeta“ duomenimis, ši grupė, naudodama apgavikiškas mokesčių kompensavimo schemas, įtariama, iš 2007-ųjų Rusijos biudžeto pasisavino 5,4 milijardo rublių (maždaug 500 mln. litų). Dalis jų ir atkeliavę į „Credit Suisse“.
Žurnalistų tyrimas atskleidė: ypač sudėtingoje milžiniškų sumų legalizavimo schemoje turėjo vaidmenį ir „Trasta Komercbanka“. Didelė dalis V.Stepanovo milijonų į Šveicariją esą atkeliavo būtent iš šio banko. „Trasta Komercbanka“ priklauso kompanijoms „Nomirex (Didžioji Britanija) ir „Bristoll Export“ (Naujoji Zelandija).
Dabar šių bendrovių ir joms priklausančio banko veiklą kruopščiai tiria šveicarų teisėsaugininkai.
Perka nekilojamąjį turtą Latvijoje
Turtingi rusai Latvijoje gali realizuoti savo pinigus ir kitais būdais.
2010-ųjų liepą įsigaliojo Latvijos parlamento priimtas įstatymas, pagal kurį tam tikrais atvejais užsieniečiams suteikiama teisė nuolat čia gyventi. Tai reiškia - gyventi Europos Sąjungos teritorijoje.
Kad įgytum šią teisę, reikia į kurį nors šalies banką padėti indėlį, vertą ne mažiau kaip 200 tūkst. latų (1 mln. litų). Galima pradėti verslą ne mažiau kaip už 25 tūkst. latų (125 tūkst. litų) arba įsigyti nekilnojamojo turto ne mažiau kaip už 50 tūkst. latų (250 tūkst. litų) provincijoje ar 100 tūkst. latų (501 tūkst. litų) Rygoje, kitame didesniame mieste.
Dienraščio „Latvijas Avize“ apžvalgininkas Maris Antonevičius pastebi, kad pastarąja teise suskubo naudotis rusai. Jie aktyviai perka nekilnojamąjį turtą Latvijos pajūryje, ypač Jūrmaloje. Taip pat - pasienyje su Rusija. Anot žurnalisto, Rygoje jau seniai vykdomi išskirtiniai projektai, prabanga švyti prašmatnūs rusų apartamentai viršutiniuose namų aukštuose.
Kompanija „Ober-Haus“ pirmadienį išleido ataskaitą apie nekilnojamojo turto sandėrius Latvijoje 2011 metų paskutinį ketvirtį. Dokumentas atskleidė, kad nuosavus namus aktyviausiai praėjusių metų pabaigoje pirko užsieniečiai – daugiausia iš Rusijos ir NVS respublikų. Jie paprastai ieško prabangesnių namų, už kuriuos yra pasirengę pakloti 150-200 tūkst. eurų (519-692 tūkst. Litų). Šiuo atžvilgiu, anot „Ober-Haus“, paklausa viršija pasiūlą.
Kad pinigai, už kuriuos perkama teisė gyventi Latvijoje, būtų skaidrūs, atsakingos šios šalies specialiosios tarnybos. „Bet pareigūnai vengia susitikti su žurnalistais, įvairiais būdais išsisukinėja. Panašu, kad tiesiog nenori su mumis apie tai kalbėtis“, - mano M.Antonevičius.