Vokietijos pasiūlyta ir visų ES narių, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją, palaiminta sutartis įpareigos vyriausybes priimti įstatymus dėl biudžeto subalansavimo.
Dokumente taip pat numatomos automatiškos sankcijos valstybėms, pažeidžiančioms taisykles dėl biudžeto deficito. Jis neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Lietuva planus nauja sutartimi sugriežtinti fiskalinę drausmę ES sveikino iškart – vos prasidėjus diskusijoms.
Tačiau paaiškėjo, kad parengtos sutarties projekte numatyta, jog ją pasirašančioms šalims, kurios nėra įsivedusios euro, dokumentas įsigalios tik tada, kai jos įsitrauks į euro zoną.
Kitaip tariant, Lietuva, kaip ir kitos ne euro zonos narės, kol kas iš esmės tik garsiai deklaruoja pritariančios sutarties nuostatoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau po ES viršūnių susitikimo Briuselyje pareiškė, kad Lietuva prisidės prie susitarimo, bet „ne prie visų sutarties pozicijų”.
Anksčiau abejonių nestigo
Lietuvos finansų ir Ūkio ministerijų specialistai anksčiau tvirtino, kad Lietuvai vertėtų neprisiimti dalies įsipareigojimų iki euro įvedimo šalyje.
Pavyzdžiui, Finansų ministerijai kilo abejonių dėl siūlymo, kad Europos Komisija tvirtintų vadinamąsias ekonominės partnerystės programas deficitą viršijančioms šalims, o jose išdėstytų struktūrines reformas.
Esą kadangi tai sukeltų didelę politinę administracinę naštą, Lietuvai šiuo metu priimtinesnės dabartinės ES sutarties nuostatos, kurios leidžia šaliai pačiai pasirinkti priemones deficitui ištaisyti.
Ūkio ministerija pridūrė, kad „kai kurios didžiosios ES valstybės gali bandyti spręsti euro zonos problemas Lietuvai ne pačiu priimtiniausiu būdu”.
„Jeigu neturėsime galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl euro zonos ekonominės politikos, tai skubus papildomų įsipareigojimų, taikomų euro zonos valstybėms, prisiėmimas neatrodo pakankamai pagrįstas”, – pranešė ministerija.
Be to, suabejota, ar neatsiras kokių nors nuostatų, „galinčių nepagrįstai apriboti Lietuvos ekonominės politikos sprendimus, pavyzdžiui, mokesčių reformos srityse”.
Sutartis naudinga šaliai?
Po viršūnių susitikimo D.Grybauskaitė jau kalbėjo tik apie „partnerystės programas”.
„Mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų. Partnerystės programos reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros.
Išties neskubėsime su tuo”, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Toliau – tik tirada apie tai, kad naujoji sutartis naudinga šalies ekonomikai, nes ji padės išvengti finansinio populizmo ir neatsakingos ekonominės politikos.
„Esminiai dalykai – finansinė drausmė, atsakomybė mums tinka. Mes visų šių principų laikomės ir dabar”, – teigė D.Grybauskaitė.
„Pademonstruoti Lietuvos pasiryžimą ilgalaikėje perspektyvoje laikytis finansinės drausmės yra ypač svarbu”, – pridūrė prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.
Ar galima pareiga iš dalies?
Ar tai reiškia, kad visos tos abejonės, kurias savo raštuose išdėstė Finansų bei Ūkio ministerijos, jau išsklaidytos? Kitaip tariant, ar visas sutarties turinys Lietuvai tinka?
„Sutartis, mano manymu, tikrai naudinga. Būsime įpareigoti labiau apgalvoti savo veiksmus”, – „Lietuvos rytui” tvirtino ekonomistas Jonas Čičinskas.
„Tačiau kažkodėl pamirštame, kad dokumentas greičiausiai bus pasirašytas tik kovo pradžioje. Lieka visas vasaris, – kalbėjo pašnekovas. – O per mėnesį sutarties projekte dar gali atsirasti formuluočių, kurios Lietuvai tikrai nebūtų simpatiškos.
Nemanau, kad ministerijų specialistų nurodytos abejonės kur nors dingo.
Bet elgiamės teisingai pasilikdami šiek tiek erdvės, mat susitarimo turinys dar tikrai nėra visiškai aiškus.”
Tiesa, Prezidentūra „Lietuvos rytui” vakar teigė, kad pirmadienį parengtas sutarties tekstas kovo mėnesį „turėtų būti pasirašomas” toks, koks yra dabar.
J.Čičinskui taip pat užkliuvo Finansų ministerijos specialistų nuomonė, kad Lietuvai tam tikrus įsipareigojimus būtų galima prisiimti iš dalies – dar prieš prisijungiant prie euro zonos.
„Juk sutartis yra sutartis, to negali būti. Jeigu ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys ims skelbti, kad neskubės prisiimti atsakomybės, sutarties pasirašymo procesas virs turgumi”, – stebėjosi J.Čičinskas.
Viršūnių susitikime ginčų netrūko
* Naujasis ES fiskalinis paktas galėjo ir įstrigti, jei Prancūzija ir Lenkija pirmadienį vykusiame ES viršūnių susitikime nebūtų išsprendusios tarpusavio ginčo.
* Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau buvo įspėjęs nepasirašysiantis sutarties, jei Varšuvai nebus suteikta galimybės prisidėti priimant sprendimus dėl euro zonos.
* Lenkai, kuriuos aktyviai palaikė čekai, vengrai ir slovakai, galiausiai pasiekė, kad ne euro zonos šalims bus galima dalyvauti keliuose euro zonos narių susitikimuose per metus.
* Vis dėlto bene svarbiausia susitikimo tema buvo Graikija ir šios šalies ekonominės problemos. Bent jau turėjo būti, mat viešai apie sutartį dėl 130 mlrd. eurų paskolos Graikijai Briuselyje beveik nekalbėta.
* Nors kai kurių ES narių atstovai neslėpė pasipiktinimo, Graikijos premjeras Lucas Papademos pasirinko privačias derybas su euro zonos vadovu Jeanu Claude’u Junckeru, ES prezidentu Hermanu van Rompuy, Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir Europos centrinio banko valdybos nariu Joergu Asmussenu.
* ES lyderiai norėtų, kad sutartis dėl paskolos būtų suderinta iki šios savaitės pabaigos.
* Tuo tarpu savaitgalį nutekinta informacija apie Vokietijos pasiūlymą skirti Graikijai specialią ES priežiūrą Briuselyje sukėlė kritikos bangą.
* „Negali būti nė kalbos, jog kuriai nors šaliai būtų skiriama priežiūra. Tai nebūtų protinga, demokratiška ir veiksminga”, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
* Vokietijos kanclerė Angela Merkel nuo prieštaringai vertinamo pasiūlymo vis dėlto neatsiribojo. Ji pareiškė: „Diskusijų šviesoje svarbu susitarti, koks galėtų būti Graikijos stebėsenos mastas.”