Vakarų šalys anksčiau reikšdavo susirūpinimą dėl Kinijos
elgesio su tibetiečiais, ypač 2008 metais, kai riaušės
tibetiečių gyvenamuose regionuose išprovokavo griežtas Pekino
vyriausybės atsakomąsias priemones, tačiau pastaruoju metu jos
pasisako santūriau arba susilaiko nuo viešų pareiškimų.
Tibeto egzilinės vyriausybės, kurios nepripažįsta nei viena
valstybė, vadovo Lobsango Sangay raginimas, kad
išorinės jėgos įsikištų dėl praeitą savaitę Sičuano
provincijoje vykusių policijos šaudymų į protestuotojus, buvo
nuleistas negirdomis.
„Kinijos iškilimas tarp didžiųjų ekonomikos galybių ir
didelis troškimas įsiskverbti į jos rinkas yra pirmoje vietoje“, -
sakė etnologė ir Tibeto ekspertė Katia Buffetrille iš Paryžiuje įsikūrusio prestižinio tyrimų instituto EPHE.
Lyginant su kitomis etninėmis mažumomis, kurios buvo sukilusios
prieš komunistinės Kinijos valdžią - pavyzdžiui, musulmonais
uigūrais, tibetiečiai tebėra labai populiarūs užsienyje, o šį
faktą didele dalimi nulėmė itin aktyvus tremtyje gyvenantis Tibeto
dvasinis vadovas Dalai Lama.
Budistai tibetiečiai taip pat laikomi itin taikia tauta, o jų
tėvynė - pasaulio stogu vadinami Himalajai, audrina žmonių
vaizduotę, nurodė K.Buffetrille.
Tačiau tarptautinė bendruomenė toli gražu nelinkusi grasinti
Kinijai sankcijomis arba boikotuoti antrąją didžiausią ekonomiką
pasaulyje, tik ragina vystyti dialogą tarp tremtyje gyvenančių
tibetiečių ir Pekino.
Visos 172 šalys, palaikančios diplomatinius santykius su Pekinu,
de facto pripažįsta, kad „Tibetas yra neatsiejama Kinijos dalis“.
Taigi atsišaukimų, pasisakančių už Tibeto nepriklausomybę,
platinimas per praeitą savaitę vykusius protestus, dar labiau
mažina tikimybę, kad kitos šalys mėgins kištis, sako tibetologas
Barry Sautman iš Honkongo mokslo ir technologijų
universiteto.
Per žmonių gyvybių nusinešusius susirėmimus Sičuane, per
kuriuos policija šaudė į protestuotojus, Jungtinės Valstijos,
kuriose tibetiečių teisių lobistai labai aktyvūs, pasitenkino
paraginusios vystyti dialogą ir paprašiusios Kinijos elgtis
„santūriai“.
Tačiau, pasak B.Sautmano, „Vakarų vyriausybės suvokia
turinčios mažai galimybių paveikti tokio pobūdžio įvykius.“
„Jos nelabai gali paveikti politinį procesą, tiesiog
kritikuodamos Kinijos vyriausybę; vietoje to jos turi atlikti
kažką, kas užtikrintų derybas tarp tibetiečių tremtyje ir
Kinijos vyriausybės“, - pridūrė jis.
Kita vertus, Pekinas yra iškėlęs išankstinę sąlygą bet
kokiam susitarimui - jog Dalai Lama privalo pripažinti Tibetą
neatsiejama Kinijos dalimi. Ši sąlyga tibetiečiams tremtyje atrodo
nepriimtina, todėl derybos buvo bevaisės ir visiškai įstrigusios
nuo 2010 metų.
Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Tautos (JT) reguliariai
dalyvauja diskrečiose derybose su Pekinu dėl Tibeto. Tačiau Kinija
neįleidžia JT pareigūnų į tibetiečių gyvenamus regionus po to,
kai 2006 vienas šios organizacijos pareigūnas pateikė ataskaitą
apie ten vykdomus kankinimus, sukėlusią Pekino įtūžį.