Daugelyje Vakarų šalių vidurinioji klasė yra našiausia ir pajėgiausia valstybės dalis – tai priimamų naujovių aktyvuotojai, valdžios rinkėjai. Tad išeina, kad ši žmonių grupė, kuri „susikūrė“ Vakarų pavyzdžiu, yra pagrindinė Rusijos valdžios auditorija. Pernai gruodžio 4 dieną Rusijoje vykę rinkimai į Valstybės Dūmą pakėlė protesto akcijoms ne tik opoziciją, bet ir tuos pačius žmonės, priklausančius vidutiniokams. Mitingai nubangavo per visą šalį iki pat Vladivostoko, o sostinėje Maskvoje susirinko per 100 tūkst. dalyvių. Publikos būta įvairios – nuo vaikų iki pensininkų, nuo radikalų iki liberalų. Kodėl vidutinioji visuomenės klasė, kartu su valdžia ėjusi tiek metų, staiga pasisuka prieš ją?
„Rusijos protu nesuvoksi“
Politinės komunikacijos specialistas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius dr. Andrius Šuminas pokalbio pradžioje iškart pasako, kad Rusija yra labai įdomi šalis ir tai, kad Maskva ir Sankt Peterburgas yra visiškai skirtingos „respublikos“ nei kiti Rusijos regionai.
„Maskva ir Sankt Peterburgas išsiskiria viskuo: ekonominiais, socialiniais aspektais. Tai atskiri vienetai. Kalbėti labai apibendrintai apie Rusiją būtų sunku. Ne veltui sakoma: „Umom Rossiju neponiat“ („Rusijos protu nesuvoksi“)“, – teigė A.Šuminas.
Žlugus Sovietų Sąjungai valstybės vairo ėmėsi pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, kuris pradėjo demokratizacijos procesus. Vėliau šį postą perėmė Vladimiras Putinas. Per dvylika jo kadencijos metų vidurinioji klasė keliavo kartu, lyg ir už rankų vedama – juk dauguma „Vieningosios Rusijos“ sprendimų buvo priimami ir įtvirtinami viduriniosios klasės gyvenime.
Dabar ši žmonių grupė atsisuka prieš V.Putiną – prasideda mitingai ir streikai. Ar tai galinga opozicijos veikla, ar žmonės keičia požiūrį? Pasak politinės komunikacijos specialisto A.Šumino viena iš galimų priežasčių - rusai mato, kas ir kaip vyksta kitose šalyse.
„Sovietiniais laikais buvo galima lengviau valdyti žmonės, nes nelabai žinojome, kaip gyvenama Vakaruose. Uždarytos sienos, niekas neišvažiuodavo – buvo vakuumas, panašus į dabartinį Šiaurės Korėjoje. Jie gyvena atskirti nuo pasaulio ir paprasti žmonės įsivaizduoja, kad taip ir turi būti – tokia realybė. Šiandien mes negalime kalbėti apie atskyrimą – rusai tikrai daug keliauja, važinėja ir mato pasaulį, kaip kitur gyvenama, kokios yra sąlygos“.
Dar viena priežasčių - daug mažiau kontroliuojamos visuomenės informavimo priemonės.
„Vis tiek informacijos ir žinių sklaida tikrai yra gerokai atviresnė negu buvusiais laikais“, – pasakojo A.Šuminas.
Regionuose tvyro liūdnas vaizdas
Prisideda ir ekonominis Rusijos piliečių nepasitenkinimas, bet vėlgi reiktų atskirti Maskvą ir Sankt-Peterburgą, nes ten - savo gyvenimo taisyklės. Vienas A.Šumino kolegų iš Rusijos miesto Čeliabinsko tikino, kad šalies regionuose žmonės gyvena prastai, mato didžiulę nelygybę.
„Žmonės gyvena pakankamai blogai, pagaliau jie nėra kvaili ir supranta, kad vyksta tam tikri klastojimai, pavyzdžiui, kad rinkimai Rusijoje nėra demokratiški. Vėlgi galima kalbėti, kad viena priežasčių – žmonėms atsibodo būti mulkių vietoje. Kaip anekdote: „Kovo 4-ąją vyks Rusijos prezidento V.Putino rinkimai“, – tęsė politinės komunikacijos specialistas.
A.Šuminas teigė, kad pažvelgus į turtingiausių žmonių sąrašus rastume ne vieną ir ne dvi rusiškas pavardes. „Palyginkime Romaną Abramovičių, iš ko jis susikrovė turtus, ir, pavyzdžiui, Steve'ą Jobsą ar Bilą Gatesą? Matome, kad vieni užsidirbo savo intelektu, kūrybiškumu, sugebėjimais, o kiti atėjo ir kažkaip sugebėjo pasiglemžti, privatizuoti gamtos išteklius. Žmonės supranta, kad tie milijardai yra visų Rusijos gyventojų pinigai“, – tikino A.Šuminas.
Erzina savivalė ir klastojimai
Pernai gruodžio 10-ąją Maskvoje vyko vienas didžiausių mitingų po Sovietų Sąjungos žlugimo. Pasak organizatorių jame dalyvavo iki 100 tūkst. žmonių, o policija tikino – 25 tūkst. Antras mitingas buvo dar didesnis – apie 120 tūkst. protestuojančių, tačiau valdžia nurodė, kad susirinko iki 40 tūkst. dalyvių.
„Akivaizdu, kad vyksta tam tikri procesai tarp Rusijos žmonių. Jie pabunda, jau nebetyli. Esminis dalykas, kad tai vyksta ne tik Maskvoje ar Sankt Peterburge, bet visoje šalyje. Aišku, Rusijos regionuose mitingai nebuvo dideli, bet žmonės nėra patenkinti akivaizdžiu valdžios monopoliu“, – pasakojo A.Šuminas.
Maskvoje gyvenanti bei žurnalistiką studijuojanti Lada Serebrianik teigė, kad žmonės mitinguoja dėl to, kad nei vidurinioji visuomenės klasė, nei likusieji nėra patenkinti klastojimais per rinkimus.
„Galima manyti, kad dauguma žmonių ateina į susirinkimus iš smalsumo, įžiūrimas masinės sąmonės fenomenas. Verta dėmesio žiniasklaidos priemonių politika, kuri pradėjo atvirai skatinti žmones išsakyti savo poziciją ir galvoti apie šalies ateitį, pavyzdžiui, kad ir internetiniai radijo stoties „Echo Moskvy“ portale esantys tinklaraščiai. Be to, plečiasi pilietinė žurnalistika, kuri formuojasi tinklaraščiuose, kuriuose atvirai reiškiama tautos nuomonė“, – atsakinėjo L.Serebrianik.
Ji pridūrė, kad negalima teigti, jog vidurinioji klasė streikuoja būtent prieš V.Putino asmenybę.
„Matoma, kad protestuotojai nusiteikę ne konkrečiai prieš V.Putiną, o prieš rinkimų rezultatų nuspėjamumą ir nebaudžiamą valdžią regionuose, kurie daugeliu atveju kontroliuojami „Vieningosios Rusijos“, – tęsė maskvietė.
Panašios nuomonės yra politinės komunikacijos specialistas A.Šuminas: „Nors protestavo įvairūs žmonės, bet dauguma ėjo ne prieš V. Putiną, o reikalavo normalių rinkimų, kad juose galėtų dalyvauti visi, o nebūtų renkami palankūs-nepalankūs. Reikalaujama, kad būtų tikri rezultatai“.
Anot Rusijos Visuomenės Nuomonės Tyrimų Centro (RVNTC) apklausos rezultatų, kurie buvo paskelbti šių metų sausio 11 dieną, gyventojai lyg šiol V.Putiną pripažįsta metų politiku. Jis surinko 38 proc., antroje vietoje yra dabartinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas – 19 proc., toliau Vladimiras Žirinovskis – 8 proc., komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas – 7 proc. Apklausti 1600 respondentai iš 138 gyvenamųjų vietovių 46 Rusijos regionuose, kraštuose ir respublikose.
Valdžia galbūt nuolaidžiaus
Nugriaudėjus dviem mitingams iš eilės, vasarį planuojamas trečias, dar didesnis. Kol kas spręsti, kas bus toliau, neįmanoma – galima tik spėlioti.
„Visi laukiame kovo 4 dienos rinkimų. Čia tas taškas, po kurio nežinome, kaip viskas pasisuks. Apie tai reikėtų klausti aiškiaregių. Akivaizdu, kad V.Putinas laimės, bet klausimas - kiek bus įjungtas tas garvežys, kuris viską stums?“, – aiškino A.Šuminas.
Maskvietė L.Serebrianik tikina, kad valdžia gali nuolaidžiauti: „Galbūt valdžia šiek tiek nuolaidžiaus: galima laukti Centrinės rinkimų komisijos vadovo Vladimiro Čiurovo atstatydinimo, skaidresnių rinkimų (permatomos balsadėžes, vaizdo kameros rinkiminėse apylinkėse), bet didelių permainų ir „arabų pavasario“ Rusijoje nesitikima“.