Rezoliucijai dėl Islandijos pritarė 596 EP nariai, nepritarė
52, o susilaikė 35. Parlamentas tikisi, kad ši šalis galės
artimiausiu metu įstoti į ES, nes tai yra viena iš seniausių
demokratinių Europos valstybių ir jos pažanga siekiant narystės ES
yra akivaizdi. Nors ginčas dėl europiečių indėlių, laikytų
žlugusiame „Icesave“ banke, dar neišspręstas, jis neturėtų
sukliudyti Islandijos stojimui į ES, mano europarlamentarai.
Kita vertus, turėtų būti išspręsti ginčai dėl skumbrių žvejybos
kvotų bei dėl banginių medžioklės, kuri yra uždrausta ES, taip pat
padaryta daugiau pažangos reguliuojant valstybės intervenciją
bankininkystės, finansų ir energijos sektoriuose.
Rezoliucijai dėl Makedonijos pritarė 582 EP nariai, nepritarė
70, o susilaikė 34. Parlamentas ragina numatyti konkrečią datą,
kuomet prasidėtų narystės derybos su šia šalimi, kurios narystės
perspektyvos iki šiol yra užblokuotos ginčo su Graikija dėl šalies
pavadinimo. Europarlamentarai sveikina demokratiškus šios
šalies parlamento rinkimus ir greitą koalicinės vyriausybės
suformavimą, tačiau nerimauja dėl žiniasklaidos koncentracijos,
pernelyg lėtai mažėjančios korupcijos, skirtingų tautinių grupių
vaikų segregacijos mokyklose, taip pat didelio nedarbo ir skurdo
lygio.
Rezoliucijai dėl Bosnijos ir Hercegovinos pritarė 557 EP
nariai, nepritarė 40, o susilaikė 37. Susirūpinęs ribota šios
šalies pažanga, Parlamentas pažymi, kad ji ateityje galėtų įstoti į
ES tik būdama vientisa, suvereni ir vieninga valstybė.
Europarlamentarai sveikina naujos šalies vyriausybės suformavimą ir
tikisi, kad ji paskatins būtinas konstitucines bei kitas reformas.
Jie ragina išspręsti su kariuomenės bei valstybės nuosavybe
susijusius klausimus, taip pat pažaboti ekstremizmą, religinę
neapykantą ir smurtą, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautine
bendruomene.