Euro zonoje Vokietija – gerovės oazė: šalies darbo rinka stabili kaip niekada. Nors spaudžia skolos, Vokietijos bendrovės optimistiškai žvelgia į ateitį.
Europoje išliko labai nedaug valstybių, kurių ekonomika auga, bet Vokietija – viena jų. Ekonomistai šaliai ateinančiais metais prognozuoja nedidelį augimą.
Ir vis dėlto pusė vokiečių nepatenkinti. Kodėl?
Nuotaikos – ne geriausios
Televizijos kanalo ARD tradicinės nuomonių apklausos „Vokietijos barometras” duomenimis, 49 procentai vokiečių mano, kad socialinė rinkos ekonomika iš principo veikia neblogai. Bet 50 procentų – priešingos nuomonės.
Net 73 procentai respondentų skundžiasi, kad socialinė rinkos ekonomika „veikia nebe taip gerai kaip anksčiau”. 77 procentai kritikuoja, jog dėl dabartinių įstatymų pasiturintys vokiečiai darosi dar turtingesni, o sunkiai suduriantys galą su galu dar labiau skursta.
51 procentas apklaustųjų įsitikinę, kad dabartinę ekonomiką reikia keisti iš pagrindų. Tačiau kaip? Dauguma vokiečių vis dėlto nemato jokios alternatyvos dabartinei tvarkai. 65 procentai apklaustųjų nurodė, kad socialinė rinkos ekonomika „labiausiai tinka Vokietijai”.
Nuomonių apklausos instituto „Infratest Dimap” duomenimis, dauguma vokiečių su nerimu stebi aplinkui siautėjantį finansų uraganą. 79 procentai respondentų baiminasi, jog „didžiausia euro ir skolų krizė – dar ateityje”. Kita vertus, gruodžio mėnesį šiam teiginiui pritarė net 84 procentai apklaustųjų.
A.Merkel pelnė paramą
Kokia išvada peršasi peržvelgus šiuos apklausų duomenis?
Esama ekonominė tvarka nevykusi, bet geresnės nėra. Aplinkui siautėja finansų krizė, tik Vokietijoje ramu ir saugu.
Tai gal reikėtų įvesti vokišką tvarką visoje Europoje ir viskas būtų gerai?
Pabandžiusi taip padaryti kanclerė Angela Merkel Vokietijoje sulaukė audringų plojimų.
Vasario pabaigoje jos populiarumo reitingas buvo aukščiausias per pastaruosius dvejus metus: 61 procentas kanclerės tautiečių įsitikinę, kad bandydama pažaboti euro krizę politikė veikė teisingai ir ryžtingai.
Ta pati nuomonių apklausa rodo, kad vokiečiai prasiskolinusiai Graikijai linkę taikyti dar griežtesnes sankcijas. Už tai, kad ES šalys nurašytų Atėnų skolas, pasisakė vos 30 proc. apklaustųjų. Tiktai ketvirtadalis suteiktų Graikijai papildomų garantijų.
Kaimynai ir giria, ir pyksta
Iš Europos partnerių Berlynas pastaruoju metu sulaukia prieštaringos reakcijos. Daugelis Europos vyriausybių slapčia arba ir atvirai tikisi, kad Vokietija ir toliau temps gelbėtojo naštą, be to, rodys, kokiu keliu eiti.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy neseniai savo piliečiams patarė mokytis iš vokiečių. Netgi britų konservatoriai, tradiciškai visada nusiteikę prieš Vokietiją ir apskritai prieš Europą, pastaruoju metu negailėjo pagyrimų.
Tuo pat metu Europos sostinėse studentai, pensininkai ir profsąjungų veikėjai protestuoja prieš taupymo politiką, kurią vertina kaip „Vokietijos diktatūrą”.
Graikijos inžinierių sąjunga, gydytojų asociacija ir advokatų sąjunga pakvietė boikotuoti vokiškų prekių.
Graikijos gatvėse deginamos Vokietijos vėliavos ir plėšomi vokiški laikraščiai.
Didžiausioje pasaulio turizmo mugėje ITB Berlyne vokiečiai su nerimu klausė, ar dar galės važiuoti atostogauti į Graikiją – ar neužpuls jų iki dantų apsiginklavę graikai?
Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje irgi girdėti nemažai antivokiškų balsų.
Prikišama nacių praeitis
Kai kas dabar mielai į politinės kovos arsenalą įtraukia istoriją: netrūksta užuominų apie nacistinę Vokietiją.
Išgirdę, kad Vokietijos politikai reikalauja dar labiau veržtis diržus, graikai primena 1943 metus. Graikijos demonstrantai kanclerę A.Merkel plakatuose vaizduoja apsirengusią nacių uniforma su svastika.
„Vokiečių okupacija Graikijoje buvo labai žiauri – jos metais žuvo 500 tūkst. žmonių, dar 30 tūkstančių vien 1943 metų žiemą mirė nuo bado: vyresni žmonės dar prisimena tuos laikus”, – skelia europarlamentarė iš Graikijos Marietta Giannakou.
Ji įspėja vokiečius nepamiršti, kad kolektyvinė atmintis ilgai lieka gyva, ir ja netrunka pasinaudoti radikalai.
Europos Parlamente Strasbūre britų nacionalistų lyderis Nigelis Farage’as Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schauble pasiūlytą ES komisaro taupymo reikalams idėją išvadino noru grąžinti „gauleiterius” (regionų vadovai nacių laikais. – Red.).
Berlynas per krizę pelnosi?
Kai kurie apžvalgininkai paprasčiausiai apskaičiavo, kad iki šiol Vokietijai apsimokėjo gelbėti Graikiją: iki 2011 metų pabaigos Atėnai pervedė į Vokietijos bankus 380 milijonų eurų palūkanų už pirmąjį pagalbos paketą.
„Krizė sukėlė bėdų visoms ES šalims, bet Vokietija daug laimėjo, nes Vokietijos ekonomiką į priekį stumia eksportas ir, palyginti su kitomis valstybėmis, jos pelnas iš eksporto didžiulis”, – teigia europarlamentaras iš Lenkijos Jacekas Saryuszas-Wolskis.
Net Vokietijos ekonomikos institutai pripažįsta, kad krizės metais Vokietija uždirbo iki 45 milijardų eurų.
Už kitoms valstybėms teikiamą pagalbą Vokietija suteikia valstybines garantijas – irgi ne už ačiū. O svetimi pinigai visada kelia pavydą, ypač kai pačiam jų trūksta. Vokiečiai tai taip pat puikiai žino. Ir tikrai tyliai nesidžiaugia.
Ketvirtojo reicho nebus
Nors Vokietijoje vokiška tvarka, punktualumas, drausmė, taip pat ir finansinė, – savaime suprantami dalykai, jais didžiuotis neįprasta.
Vokiški automobiliai puikiai rieda? Tai ir gerai – pirkite ir džiaukitės. Vokiečių futbolininkai puikiai muša įvarčius? Taip ir turi būti: atranka ir treniruočių sistema veikia gerai.
Priešingai – Vokietija neretai bijo ką nors nuskriausti.
Ar tik Vokietija netaps per stipri Europai? Ar per daug arogantiška?
Tokios nerimo kupinos antraštės pasirodė Vokietijos žiniasklaidoje dar gruodžio mėnesį, kai A.Merkel sugalvotam fiskaliniam paktui pritarė beveik visų ES šalių lyderiai.
Laikraščių puslapius užpildė ilgi analitiniai straipsniai, kuriuose išsamiai nagrinėjama dar ne tokia sena Vokietijos ir Europos istorija, veiksniai, sustiprinę Vokietijos įtaką tada, ir šių dienų situacija.
Ar Europai gresia ketvirtasis reichas, kaip gąsdina kai kurie komentatoriai? Vokietija patyrė tris reichus, kodėl negalėtų susikurti ir ketvirtas?
Visų analitikų išvados panašios: tie laikai praėjo ir nebegrįš. Situacija pasikeitė. Net jeigu Vokietijos balsas Europoje stipriausias, jis diktatūra net nekvepia, o bet kokį išsišokimą kaipmat nutildo kiti.
Didžiosios šalys visada įtariamos, esą joms labiausiai rūpi sustiprinti savo įtaką.
Bet šiuolaikiniams vokiečiams per didelė įtaka, ypač jos nulemta atsakomybė, kartais atrodo per sunki.