Ukrainoje gimęs J. Demjanjukas buvo pripažintas kaltu dėl
asistavimo nužudant beveik 28 tūkst. žmonių per šešis mėnesius,
kai 1943 metais jis buvo Sobiboro mirties stovyklos sargybinis.
Silpnos sveikatos J. Demjanjukas pernai gegužę buvo nuteistas
Miunchene po 18 mėnesių trukusio proceso. Tačiau jam buvo leista
gyventi laisvėje, atsižvelgiant, kad kaltinamasis jau dvejus metus
praleido kalėjime, veikiausiai nebekelia grėsmės visuomenei ir turi
mažai galimybių pasislėpti nuo teisingumo, nes neturi jokios
pilietybės.
Nors nebuvo rasta tiesioginių įrodymų, kad jis prisidėjo
vykdant nusikaltimus Sobiboro stovykloje, veikusioje Vokietijos
okupuotoje Lenkijoje, teismas nurodė esąs įsitikinęs, kad
J.Demjanjukas ten dirbo sargybiniu, o tai automatiškai susieja
kaltinamąjį su tuo metu stovykloje vykdytomis žudynėmis,
daugiausiai Olandijos žydų.
J. Demjanjukas neigė kaltinimus ir apskundė teismo nutartį.
Po karo J. Demjanjukas atvyko gyventi į Jungtines Valstijas,
tačiau 1986 metais buvo teisiamas Jeruzalėje, įtarus, kad būtent
jis buvo liūdnai pagarsėjęs ukrainietis sargybinis, pelnęs „Ivano
Rūsčiojo“ pravardę kitoje mirties stovykloje - Treblinkoje.
Jis buvo pripažintas kaltu pagal visus kaltinimus ir nuteistas
myriop 1988 metais, tačiau po penkerių metų buvo paleistas,
atsiradus įrodymų, jog Izraelis jį neteisingai apkaltino.
Tačiau paaiškėjus, kad jis buvo nacių mirties stovyklų
sargybinis, Jungtinės Valstijos 2002 metais atėmė iš J.Demjanjuko
pilietybę, nes jis pateikė melagingus duomenis apie savo gyvenimą
karo metais imigracijos dokumentuose.
Po kelerius metus užsitęsusio bylinėjimosi J.Demjanjukas 2009
metais buvo deportuotas iš JAV į Vokietiją, kur buvo vėl
teisiamas.