Kaip gyvena nuskurusios Graikijos žmonės: kainos, skolos, algos

Mainais į daugybę politinių, finansinių ir ekonominių sankcijų bei sąlygų Graikijai suteikta dar viena, šįkart – 130 milijardų eurų paskolą. Kuriam laikui nuvytas šalies bankroto, tuo pačiu visos ES krizės šešėlis. Nepaisant naujos drastiško taupymo bangos ir vis labiau veržiamos skurdo kilpos, Graikijoje saulė vis dar žada šviesti 320 dienų per metus, gyvenimo ritmas išlieka lėtesnis nei kitur, žmonės vis dar tokie pat vaišingi ir draugiški, miestų gatvės saugios, paplūdimiai švarūs, o maistas – puikus.

Praėjusių metų vasaros sezoną bent jau didžiųjų Graikijos salų, tokių kaip Kreta, Rodas, Paros, verslininkai nesiskundė turistų stygiumi ir susitaupė sunkiai, šaltai žiemai. Dabar graikai vėl kupini vilties. Mažesnių salų bei kaimų bendruomenės stengėsi pagelbėti vieni kitiems – ūkininkai rengė ir rengia akcijas, kurių metu miestelių skveruose pigiai pardavinėja didesnius kiekius daržovių (pvz., 6 eurai už 20 kilogramų bulvių).

Vietinės savivaldybės dalina žemę norintiems ją dirbti. Graikai puikiai supranta, kad niekas, išskyrus pačius, jiems nebepadės, o priešintis vyriausybės nutarimams, leidžiantiems skolintis iki begalybės, piliečiai jau pavargo. Mažesnės bendruomenės, šeimos, kaimynai šiomis dienomis stengiasi pamiršti nesutarimus ir padėti tiems, kuriems sunkiausia. Tiek labdaros akcijų kaip Graikijoje jokioje kitoje Europos šalyje pastaruoju metu tikrai nevyksta.

Kasdienybė

Sunku būti doram, kai esi vargšas – taip šiandiena kalba graikai. Valstybinio sektoriaus darbuotojams buvo garantuotas ilgalaikis darbas. Dabar 60 procentų šio sektoriaus žmonių tapo bedarbiais.

Trečdalis privataus sektoriaus darbuotojų vis dar laukia praeitų metų lapkričio mėnesio atlyginimų. Niekas už juos nesumoka nuomos ar mokesčių. Dažnas graikas šiandien tetrokšta kasdienio maisto ir geresnio rytojaus savo vaikas. Tačiau pastariesiems – nieko paguodžiančio nenusimato. Jie ilgai turės mokėti šiandienines savo šalies skolas.

Nuo senų senovės sūnūs, tėvai ir seneliai dirbo panašius darbus arba turėjo šeimos verslą. Vaikai buvo auginami moterų. Vaikų darželis ar senelių prieglauda daugumai buvo nesuvokiami dalykai. Ir šiandien šeima – pats didžiausias Graikijos turtas. Galbūt dėl to statistiškai sunku apskaičiuoti tikrą namus praradusių individų skaičių. Daugybė jaunų žmonių sugrįžo gyventi pas tėvus arba glaudžiasi pas gimines. Po bedarbystės ir benamystės, emigracijos grėsmė – viena didžiausių socialinių traumų šaliai, kurios vienybė nuo amžių siejama su šeima.

Vakarų Europos jaunimas daug savarankiškesnis ir liberalesnis nei graikų ar italų. Pastarieji dažnai su tėvais gyvena iki gana vėlyvų šiose šalyse vedybų. Įkyrūs, landūs, savo nuomonę peršantys giminaičiai – tai ir graikų prakeiksmas, ir palaima. Rezultatas – vaikai be galo saugomi ir mylimi, senoliai – gerbiami ir globojami iki jų dienų galo.

Net gyvenant Atėnų centre, šalia pagarsėjusios streikais Syntagma aikštės, kas rytą užtrenkus daugiabučio duris, bent penki žmonės su šypsena tau šūktels“ „Kali mera“ (Labas rytas). Nepamenu nieko panašaus nei Niujorke, nei Vilniuje, nei Londone. Žinoma, bankų, taksi, autobusų, metro darbuotojų streikai apsunkina miesto gyvenimą, tačiau vis dar yra daugybė šią šalį mylinčių keliautojų, kurių tokie nepatogumai neatbaido. Graudu matyti sostinės centre aprašinėtas sienas, išdaužytus langus, išvartytus stulpus ir sudegintus pastatus, bet tai niekada nesumenkins šio miesto.

Krizė – žodis, šiandien nuolat skambantis autobusuose, kavinėse, šeimos ir draugų susibūrimuose, tačiau viltis ir tikėjimas rytojumi – gyvi. Nepaisant visų sunkumų, Atėnai ir jų gyventojai tebėra išdidūs ir gyvybingi.

Jaunimo nedarbas pasiekė katastrofiškus 50 procentų. Minimalus atlyginimas nuo 760 eurų sumažintas iki 580. Vidutinis atlyginimas Graikijoje šiandien tesiekia 800 eurų, iš jų apie 250 skiriama socialiniams ir sveikatos draudimo mokesčiams. Pigiausio buto nuoma (be komunalinių mokesčių) - apie 250 eurų. Privatus vaikų darželis šeimai kainuoja 450 eurų.

Yra nemažai valstybinių, tačiau pastarieji reikalauja, kad abu tėvai dirbtų, o šiandien daugumoje šeimų dirba nebent vienas iš sutuoktinių. Daugybė butų ir namų greitai gali likti be elektros, nes jos kaina dabar įskaičiuojama į bendrą neseniai įvesto nekilnojamojo turto mokesčio sąskaitą. Elektra bus atjungiama visiems, kurie negalės jo sumokėti. (Turto mokestis 3 – 5 eurai už kvadratini metrą).

Nuo liepos iki 23 procentų padidės pridėtinės vertės mokestis, atlyginimai dar sumažės 20 procentų, kai kurios pensijos – iki 30 procentų. Dviejų kambarių bute gyvenanti šeima už elektrą per mėnesį moka apie 35 eurus, už laiptinės ir lifto išlaikymą apie 30 e per mėnesį.

Mazutas žiemą vieno kambario butui šildyti kainuoja apie 70 eurų per mėnesį. Pigiausias mobilaus telefono planas - 20 eurų per mėnesį. Būtiniausi maisto produktai: pienas - 0,85 euro, duona - 0,72, šeši kiaušiniai - 1,65 eeuro. Metro bilietas Atėnuose - 1,40 euro. Naujai apmokestinti automobiliai.

Benzino kaina sekmadienį Atėnuose svyravo nuo 1,745 iki 1,90 euro.

Kaltinti politikus beviltiška. Graikai toliau praranda darbus bei verslus, nedarbas auga, benamių daugėja. Vienas iš penkių apklaustų šios šalies piliečių sutinka su išstojimu iš Europos Sąjungos. Tačiau... Nepaisant didžiulės politinės makalynės bei ekonominės krizės, Eladoje saulė ir toliau žada dosniai šviesti.

Gyvenimo ritmas čia natūralesnis, lėtesnis. Vietiniai vis dar tokie pat vaišingi ir draugiški, miestų gatvės saugios, paplūdimiai švarūs, maistas nuostabus. O sunkmetis, neviltis, pyktis suvienijo graikus, priminė jiems, kaip svarbu rūpintis vienam kitu ir dalyvauti savo valstybės valdyme. Reikia manyti, tokios pamokos nepraeina veltui.